Projektas grąžintas Sveikatos reikalų komitetui, kuris parengs galutinį variantą.
Parlamentarai nesusitarė, kokiomis aplinkybėmis vaistinėse galėtų dirbti vaistininkų padėjėjai, profesinę kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų.
Iš pradžių Seimas 59 balsais už, 10 – prieš ir 36 susilaikius pritarė konservatorių Andriaus Vyšniausko, Jurgitos Sejonienės ir Lino Slušnio siūlymui, kad miesto vaistinėse dirbtų bent vienas vaistininkas, o miesteliuose, kur jo nėra, leisti dirbti ir kvalifikaciją iki 2006 metų įgijusiems farmakotechnikams, nuotoliu prižiūrimiems vaistininko. Tris padėjėjus prižiūrėtų vienas vaistininkas.
Po šio balsavimo Seimas pritarė ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo siūlymui išimtį taikyti tiems farmakotechnikams, kurie dirbtų savarankiškai iki 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse.
Tačiau Seimas nepritarė „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės siūlymui farmakotechnikams savarankiškai leisti dirbti vaistinėse iki 50 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse.
Nepriėmus pataisų nuo liepos 1-osios vaistinėse galėtų dirbti tik vaistininkai – Seimas praėjusių metų gruodį atsisakė liberalizuoti vaistininkų padėjėjų veiklą – neleido dirbti savarankiškai ilgiau nei iki liepos.
Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.
Dabar vaistinėse dirba apie 800 farmakotechnikų, o iš viso sąraše jų yra virš 1 tūkstančio.
Dabar Lietuva yra penkta iš Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 tūkst. gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės, o Lietuvoje – 47).
