„Bet kokioje situacijoje reikia tikėti. Be tikėjimo nėra gyvenimo“, – INIT TV sakė anapilin netikėtai iškeliavęs lietuvių režisierius Eimuntas Nekrošius.
Jūs spektaklius dažnai kuriate, tarsi, su savo šeimos komanda. Ar tai Jums padeda kurti, tai jūsų atspirtis? Dažnai galime sutikti, kad scenografija yra Nadeždos, jūsų sūnus puikus menininkas. Ar tai Jums padeda?
Be abejo. Vienas kitam galime pasakyti ne užuominom, o labai realiais žodžiais. Labai neaptakiai, nemiglotai. Tas yra labai gerai, kada kiekvienas žinom, ką darom. Čia tik galėčiau patart ir kitiems menininkams – nebijoti.
Ar lengva atsiriboti nuo kūrybinio gyvenimo ir asmeninio gyvenimo? Ar kartais reikia tų ribų, o gal visai nereikia – jis gali maišytis?
Nereikia tokio klausimo užduoti sau. Tai natūraliai viskas vyksta. Jeigu pradėsi galvoti, ar čia gerai, ar čia sunku ir blogai, tai pradės kamuoti. O kai neužduodi sau tokių klausimų, jų nėra iš viso.
Kokį dabar spektaklį kuriat? Ar gal jau yra vizijos?
Dabar kažkaip ant dienų nutarsim – kažkokį nedidelį spektaklį gal ir padarysim. Tai gali būti Šekspyras. Kaip Meno fortas turim planų ir tarptautinių spektaklių kitose šalyje. Nenoriu kartoti žodžio projektas, nes ji man baisokas, bet svajonių, kurios galbūt išsipildys.
Visas interviu vaizdo įraše:
