Vis tik aiškėja, kad šis laivas nebuvo sertifikuotas leistis į 4 kilometrų gylį, niekas neprižiūrėjo jo projektavimo, gamybos ir testavimo. O kiti ekspertai svarsto, kad laive įvyko katastrofiškas gedimas, kuris neleido jam nutikus nelaimei automatiškai iškilti į paviršių.
„Paskutinės valandos“ – taip šiandieninę povandeninio laivo „Titano“ gelbėjimo operaciją apibūdina specialistai. Mat laive esantiems žmonėms deguonis baiginėjasi arba jau išvis baigėsi.
„Jeigu žmonės vis dar yra gyvi, o laivui viskas gerai, vienintelė problema yra oro tiekimas. Kai baigsis deguonis – viskas“, – sako povandeninių laivų kapitonas Philippas Epelbaumas.
Intensyviausios paieškos vyksta ten, kur gelbėtojai užfiksavo garsus, suteikusius vilties, kad jie sklinda iš laivo. Tačiau dabar paieškoje dalyvaujantys specialistai pripažįsta, kad nežino, iš kur išties sklinda garsai. Be to, greičiausiai jie sklido ne iš „Titano“.
Aiškėja ir tai, kad laivas iš tiesų negalėjo užtikrinti saugaus nusileidimo į 4 kilometrų gylį, kur ir guli „Titaniko“ nuolaužos.
O pats ekspedicijas prie „Titaniko“ organizuojančios „Ocean Gate“ įmonės vadovas Stocktonas Rushas esą nenorėjo samdyti 50-mečių baltųjų vyrų – net ir tų, kurie turėjo karinės patirties. Mat, kaip jis tuomet tikino, povandeninį laivą valdyti gali bet kas, mokantis naudotis žaidimų konsolės pulteliu.
„Pasaulyje yra tik 10 tokių laivų, kurie gali leistis į 4 tūkst. metrų gylį ar net dar giliau. Visi jie yra sertifikuoti, „Titanas“ – ne“, – tvirtina povandeninių laivų komiteto valdybos pirmininkas Willas Kohnenas.
Apie šias rizikas specialistai, įskaitant ir povandeninių laivų komiteto valdybos pirmininką Willą Kohneną, perspėjo „Ocean Gate“ kompaniją, organizuojančią šias ekspedicijas prie „Titaniko“ nuolaužų.
„Tai, kad jis nebuvo sertifikuotas, reiškia, jog niekas neprižiūrėjo jo projektavimo, gamybos ir testavimo. Jie patys save sertifikavo, o tai tinka tik eksperimentinėje fazėje. Ar yra vietos eksperimentams? Taip. Plukdant žmones? Ne“, – teigia W. Kohnenas.
„Mano supratimu, „Titanas“ buvo sukurtas taip, kad nelaimės atveju jis automatiškai iškiltų į paviršių, suaktyvindamas kažkokius plūduriavimo įtaisus, kurie padėtų pakilti. Taip neatsitiko. Taigi, manau, kad laivas susidūrė ne tik su ryšio sutrikimais, bet ir kokiu nors bendru katastrofišku gedimu“, – sako mokslininkas Michaelas Guillenas.
O portugalų karinio jūrų laivyno kapitonas Jose Paulas Viera da Silva mano, kad įgulą išgelbėti gali vienas laivo keleivis – tai yra Prancūzijos karinio jūrų laivyno naras Paulas Henry Nargeolet.
Esą jis gali rasti išeitį, kaip išsigelbėti. Mat naras jau buvo pademonstravęs gebėjimus prieš 13 metų, kai per ekspediciją povandeninis laivas, kuriuo jis plaukė, įsipainiojo į „Titaniko“ nuolaužas. Tuomet naras sugalvojo, kaip laivą išstumti.
Beje, BBC išsiaiškino įdomų faktą apie povandeniniame laive taip pat įstrigusio „OceanGate“ vadovo Stocktono Rusho žmoną Wendy. Ji, kaip paaiškėjo, yra „Titaniko“ dviejų pirmosios klasės keleivių Idos ir Izidoriaus Strausų proproproanūkė.
Strausai buvo vieni turtingiausių „Titaniko“ keleivių. Istorija pasakoja, kad jie abu atsisakė lipti iš laivo be vienas kito ir laivui skęstant, juos kiti keleiviai matė apsikabinusius. Jų įkvėpta scena – kai pora, apsikabinusi lovoje, pasirenka kartu paskęsti buvo pavaizduota ir garsiajame filme apie nuskendusį „Titaniką“.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.