Paskelbti TOP mokyklų reitingai – atskleidė, kokiuose dalykuose jos lyderiauja

Šie metai, palyginus su ankstesniais, pasižymėjo dar nematytu kiekiu abiturientų šimtukų. Dalykiniame vertinime pateiktas bendras, tai yra abiejų laikytų VBE dalių, vidurkis ir pateikti rezultatai pagal tai, kaip geriausiai mokyklos išmoko mokinius kiekvieno dalyko.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Grybauskaitė tokioje situacijoje būtų jau seniai pasakiusi“ – ekspertas nebegali tylėti dėl Nausėdos elgesio

Nuo kitų metų – naujos taisyklės mokiniams dėl telefonų naudojimo

„Rimtas pavojus“ – perspėja, kas vyksta socialdemokratų viduje ir kas iš tikrųjų stovi už Ruginienės

Žurnale pastebima, kad, palyginus su praėjusiais metais, dalykiniame gimnazijų reitinge pateikiama gerokai daugiau dalykų dėl atsiradusių naujų valstybinių brandos egzaminų. 

Tuo metu analizėje neįtraukti tokie dalykai, kaip vokiečių ir prancūzų kalbos, kurias praėjusiais mokslo metais laikė itin mažas skaičius abiturientų. 

Matematikos geriausiai išmoko:

1 Vilniaus licėjus

2 KTU gimnazija

3 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

4 Klaipėdos licėjus

5 Vilniaus Žirmūnų gimnazija

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:

1 LSMU gimnazija

2 Vilniaus licėjus

3 Kauno jėzuitų gimnazija

4 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

5 Vilniaus jėzuitų gimnazija

Istorijos geriausiai išmoko:

1 KTU gimnazija

2 „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)

3 Vilniaus Žirmūnų gimnazija

4 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

5 Vilniaus V. Kačialovo gimnazija

Biologijos geriausiai išmoko:

1 KTU gimnazija

2 Klaipėdos licėjus

3 Vilniaus jėzuitų gimnazija

4 Vilniaus licėjus

5 Kauno jėzuitų gimnazija

Informatikos geriausiai išmoko:

1 Kaišiadorių raj. Rumšiškių A. Baranausko gimnazija

2 Vilniaus A. Puškino gimnazija

3 KTU gimnazija

4 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

5 Klaipėdos licėjus

Chemijos geriausiai išmoko:

1 „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)

2 Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija

3 Vilniaus jėzuitų gimnazija

4 Vilniaus licėjus

5 Klaipėdos licėjus

Fizikos geriausiai išmoko:

1 „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)

2 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

3 Vilniaus licėjus

4 Šv. Juozapo mokykla (Vilnius)

5 KTU gimnazija

Anglų kalbos geriausiai išmoko:

1 KTU gimnazija

2 Vilniaus licėjus

3 „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)

4 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

5 Vilniaus Žirmūnų gimnazija

Geografijos geriausiai išmoko:

1 KTU gimnazija

2 Vilniaus licėjus

3 Kauno jėzuitų gimnazija

4 Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija

5 LSMU gimnazija

Ekonomikos ir verslumo geriausiai išmoko:

1 Kauno jėzuitų gimnazija

2 Klaipėdos licėjus

3 Vilniaus jėzuitų gimnazija

4 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

5 Vilniaus V. Kačialovo gimnazija

Filosofijos pagrindų geriausiai išmoko:

1 Kauno jėzuitų gimnazija

2 Vilniaus licėjus

3 Kauno J. Jablonskio gimnazija

4 Ignalinos Č. Kudabos gimnazija

5 Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija

Įstoti į prestižinę mokyklą sunkiau nei į universitetą

„Reitingai“ taip pat pažymima, kad įstoti į prestižines gimnazijas Lietuvoje gali būti gerokai sunkiau nei į universitetus. 

„inžinerijos studijų programose konkurencija buvo minimali – į vieną valstybės finansuojamą vietą pretendavo vidutiniškai 1,14 pretendento, į vieną vietą teisės studijų programose – 1,84 pretendento, medicinos studijų programose – 1,94 pretendento, sporto studijų programose – 2,45 pretendento, verslo ir viešosios vadybos studijų programose – 3,76 pretendento. 

Ir čia pavardinome kryptis, kur konkurencija ir konkursai tarsi ir didesni, bet iš tikro daug kur jie sukasi apie vieną pretendentą į vieną studijų vietą, o kai kur net 0,8–0,9 pretendento į vieną valstybės finansuojamą studijų vietą. 

Norinčiųjų patekti į Vilniaus licėjų šiemet buvo tiek daug, kad susidarė konkursas – 4,8 pretendento į vieną vietą. Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje į vieną vietą pretendavo po 4,21 pretendento, o Vilniaus M. Biržiškos gimnazijoje – net 4,81 pretendento. Išties sunku šiemet patekti buvo ir į Vilniaus jėzuitų, ir į Vilniaus Vytauto Didžiojo, ir į Vilniaus S. Daukanto, ir į Vilniaus Gabijos gimnazijas. 

Panašus vaizdas ir Kaune. Stipriausiose gimnazijose konkursai čia siekė po 3–4 pretendentus į vieną vietą. Kalbame apie tokias mokyklas, kaip Kauno technologijos universiteto gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija ar Kauno jėzuitų gimnazija“, – rašoma žurnale. 

Taip pat pastebima, kad nuo 2013 metų privačių mokyklų skaičius Lietuvoje išaugo kone tris kartus, nuo 35 privačių mokyklų iki 106.