Vietoj nuveiktų darbų, Lietuvos žmonėms ir toliau pristatomos tiesiog idėjos. Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad įrenginės gynybos liniją pasienyje – atsiras bunkeriai, minų laukai, įvairūs kliūčių ruožai, užminuoti net ir tiltai bei viadukai.
Bet kol kas tai ir vėl tik gražios kalbos. Ministerija pripažįsta, kad tikslūs ir konkretūs planai nė neparengti. O rusai, savo ruožtu, jau paskelbė, kada įvyks aktyvioji „Zapad“ pratybų dalis.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Jeigu kariškiai ir už krašto apsaugą atsakingi valdininkai nesekė karo Ukrainoje aktualijų ir pasikeitusio dronų vaidmens kare, pirmą žadintuvo skambutį ir savotišką perspėjimą gavo prieš metus, kai Latvijos teritorijoje nukrito rusiška „Gerbera“ su sprogmenimis. Latviai bepilotį sunaikino.
Antro žadintuvo skambučio teko laukti iki šių metų liepos vidurio, kai jau mūsų šalyje nukrito pirmasis dronas. Įskrido nedaug, apie kilometrą, nukrito laukuose, o sprogmenų viduje nebuvo.
Galiausiai trečias žadintuvo net ne skambutis, o visas aliarmas, nuskambėjo prieš porą savaičių, kai netrukdoma „Gerbera“ su 2 kilogramais sprogmenų perskrido Vilnių, pusę Lietuvos ir nusileido kariniame poligone. Ir nors po pirmo drono įskridimo atsakingi politikai puolė kalbėti, kad viską daro, jog galėtume nuo bepiločių apsiginti, bet rezultatų kol kas nėra.
„Tų sistemų, oro gynybos radarų, elektroninės kovos priemonių, kurios pagrinde būtų skirtos kovoti jau nuo pasienio, tam tikri dalykai dabar kaip tik yra vertinami ir tų papildomų priemonių įsigijimas bus pradėtas čia ir dabar“, – tikino krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Pasienyje planuojama gynybos linija
Tik pasakymas „čia ir dabar“ netikslus, mat kaip ir sako viceministras – dar vyksta vertinimas. Kitaip tariant, iki šiol dar nėra apgalvota, kaip ir kuo mes galėtume efektyviai gintis. Tai paskubomis daroma tik dabar, nors turėjo būti padaryta jau gerokai anksčiau.
„Ko gero, mes tiesiog tų prioritetų nesugebame ant žemės, galbūt, sudėlioti teisingai, kažkur kažką primirštame, arba kol akivaizdžiai mums neparodo tam tikras kažkoks įvykis, incidentas, tol mes čia nesigriebiame, arba kol visuomenė nepaspaudžia ir politikai tie patys, kurie galbūt susirūpina“, – kalbėjo atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.
Vietoje aiškių atsakymų ir greitų darbų, Krašto apsaugos ministerija žmonėms pristatė dar vieną idėją – gynybos liniją pasienyje.
„Pirmas ešelonas – iki 5 kilometrų. Mes kalbame apie kliūtis, kurios būtų išdėstytos vietovėje ir būtų taikos metu įrengiamos. Antras ešelonas – iki 20 kilometrų. Tos kliūtys, kurios būtų saugomos ir būtų paruoštos išdėstymui. Ir trečias ešelonas – iki 50 kilometrų“, – aiškino T. Godliauskas.
Pagal valdininkų nupieštą vizualizaciją, prie pat sienos, prie jau esamos tvoros, atsirastų prieštankiniai melioracijos grioviai, minų laukas, įvairios kontrmobilumo priemonės – kliūtys judėjimui. Kiek toliau nuo sienos atsirastų ir atramos punktai – paprasčiau tariant, bunkeriai kariams, tranšėjos ir vietos, kuriuose kaupiami, pavyzdžiui, drakono dantys.
„Mūsų vietovė palanki priešui pulti, mes turime vos vieną kitą gamtinę kliūtį, tai, ką tu darai, pagal karybos pradžiamokslį, tai tu stiprini tą vietovę nelaimingą, kuri yra prasta gynybai, nepalanki gynybai. Dėl to reikalingas fortifikavimas“, – sakė G. Ažubalis.
Baiminasi dėl neapgalvotų detalių
Nors ir ši idėja nėra kariškių ir valdininkų sugalvota naujiena. Neseniai panašią liniją reklamavo ir siūlė įgyvendinti konservatoriai.
„Tai mes tuo džiaugėmės. Tikrai taip, mes tam ir siūlėme, kad kopijuotų, darytų, stengtųsi“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, dabar ministerijos pristatyta idėja, kol kas tik ir yra idėja. Nors dabar planuojama įrengti tik 8 tokius ruožus prie pagrindinių kelių į Rusiją ir Baltarusiją, bet net nepaskaičiuota nei kiek reikėtų paimti žemės iš gyventojų, nei kur ir kiek atsirastų bunkerių kariams.
„Aš tik truputėlį pergyvenu, kad gali būti taip, jog šitas viešas pasirodymas yra atliepimas į tai, ką mes siūlome. Yra visuomenės spaudimas, opozicijos spaudimas daryti, stiprinti pasienį ir mes kažką padedame ant stalo, bet dar neapmąstę jokių detalių, konkrečių modalumų. Taip neturėtų būti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Gynybos linijos ruožai kainuos virš milijardo, o viską ministerija žada įgyvendinti per 10 metų, nors ekspertai, politikai ir kariškiai kartoja, kad rusai karui bus pasiruošę jau po penkerių metų.
Ruošiasi tam jau dabar – paskelbė, kad „Zapad“ pratybų metu bus treniruojamasi naudoti ir branduolinius ginklus, ir balistines raketas. Tik kalbos apie šimtatūkstantinę karių armiją, anot Lietuvos žvalgybos, pernelyg išpūstos.
„Ne daugiau 30 tūkstančių bendrai pratybose „Zapad 25“ galėtų dalyvauti, iš kurių kažkokia dalis Baltarusijos teritorijoje – galbūt 6-8 tūkstančiai“, – teigė T. Godliauskas.
Patikslinta ir aktyviosios „Zapad“ pratybų dalies data – pratybos vyks rugsėjo 12-16 dienomis.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
