PATYS NAIKINA PATYS SAVE GIRIA.TIK ES STATISTIKOSE MES MOZAMBIKO LYGYJA.VAIKAI,PENSININKAI KURIE TURI JEGU VISI BEGA...

UŽTAI KAD LT VISAS BANDITIZMA ITEISINTAS VALSTYBISKAI.VISKAS GALIMA.LEGALU.ZINOK KAM KIEK MOKET.

čia gi mum prezidentas pasakė,ko dar netikit?

Ne balandzio1,kad anekdotus rasynetumete.

Na ką, vatnykai, vatnykų pakalikai ir šiaip darbo liaudies "ekspertai" jau bliauna?

O kaip karas???

Nu job..tva..ju..mat...kiek galima meluoti ir knisti protą...

Ir cia milziniskas gerb. Žemaitaičio nuopelnas. Visi jo bijo.

Siknos skile visuose galuose paskutine, propoganda gryna cia

Fizinė sauga, arba jos suvokimas, yra dar vienas veiksnys, lemiantis žmonių gerovės jausmą. Šio straipsnio kontekste fizinė sauga reiškia apsaugą nuo bet kurios situacijos, kuri kelia grėsmę asmens fiziniam saugumui – tai gali apimti nusikaltimus ir smurtą. Dažnai suvokiamas fizinės saugos trūkumas gali paveikti subjektyvią gerovę labiau nei bet kokio realaus pavojaus poveikis. Pavyzdžiui, nužudymai sudaro tik nedidelę dalį visų mirčių ES kiekvienais metais, tačiau jų poveikis žmonių emociniam gyvenimui gali būti reikšmingas. Todėl kai kurie nusikaltimai, turintys potencialą paveikti asmens fizinį saugumą, dažnai yra socialiai išpūsti, o tai sukelia padidėjusias nesaugumo ar nerimo jausmus.

2020 m. (metai su naujausiais prieinamais duomenimis) nužudymų skaičius 100 000 gyventojų buvo didžiausias Latvijoje (4,88 nužudymo 100 000 gyventojų), po jos seka Lietuva (3,54) ir Estija (2,78). Mažiausias nužudymų rodiklis buvo užfiksuotas Lichtenšteine (0,32), Italijoje (0,48) ir Slovėnijoje (0,52). (Žr. 7 paveikslą.)

Palyginus 2010 ir 2020 metus, matyti, kad nužudymų skaičius 100 000 gyventojų sumažėjo daugelyje valstybių narių. Rodiklis padidėjo tik penkiose valstybėse narėse: Latvijoje, Kipre, Švedijoje, Maltoje ir Prancūzijoje.