Remiantis šiuo pasiūlymu, teismai negalėtų priimti sprendimų dėl migrantų apgyvendinimo vietos, kol 6 mėnesius galioja vadinamoji pasienio procedūra. Jos metu migrantai faktiškai yra Lietuvoje, bet teisiškai laikomi „neįleistais į Lietuvą“ ir paprastai yra apgyvendinami centruose be judėjimo laisvės. Šiuo metu tokių centrų yra penki: Pabradės, Kybartų, Medininkų, Ruklos ir Naujininkų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spalio mėnesį paskelbė, kad migrantų prašymai paleisti juos iš apgyvendinimo vietų turi būti svarstomi teismine tvarka. Tai lėmė, kad kai kurie migrantai kreipėsi į teismus ir gavo leidimą apsigyventi viešbučiuose ar išsinuomotuose butuose įpareigojant juos keliskart per savaitę pranešti apie savo buvimo vietą Lietuvos institucijoms.
Parlamentarai iš šio komiteto ir Vidaus reikalų ministerija mano, kad tokie sprendimai visiškai suardo atgrasymo politikos principą, nes dauguma migrantų vyksta ne į Lietuvą, o siekia patekti į Vakarų Europos šalis. Gavę judėjimo laisvę šie žmonės esą palieka Lietuvą, o toks pavyzdys gali tik įkvėpti kitus migrantus atvykti į Lietuvą.
„Vadinamoji pasienio procedūra – 6 mėnesiai – mes laikome, kad tuo metu prieglobsčio prašytojai ir neteisėti migrantai yra neatvykę į Lietuvą. Kad de jure jų nėra Lietuvoje. Bet iš teismų praktikos mes dabar matome, kad teismai pradėjo net ir šitiems neįleistiems užsieniečiams taikyti alternatyvias sulaikymo priemones ir leisti jiems apsigyventi, pavyzdžiui, viešbutyje arba su nakvynės namais sudarius sutartį, pasakius, kad turime išlaikymą, tiesiog leido tiems žmonėms pasirinkti ir išeiti iš tų apgyvendinimo vietų bei gyventi, kur jie nori.
Tai mes, matydami tokias dideles rizikas siūloma nustatyti, kad kol yra pasienio procedūra, tokių alternatyvių priemonių, kad gali būti asmuo apgyvendintas ar galėtų gyventi savo pasirinktoje vietoje ir laisvai judėti arba net gyventi laikinojo apgyvendinimo vietoje, bet leisti jiems judėti, kad teismai negalėtų tokių net ir taikyti. Tokia mintis“, – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė.
Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė komiteto posėdyje teigė, kad siūlymas apriboti teismus būtų nepagrįstas, o kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai.
„Manau, kad įstatymu nustatydami kažkokius papildomus ribojimus teismams dėl tokių priemonių taikymo mes tikrai teigiamo efekto nepasieksime, bet neigiamas pasekmes tikrai sukelsime. Siūlau šią diskrecijos teisę teismams palikti, teismas kiekvieną situaciją privalo ir vertina tikrai individualiai. Nerizikuokime Lietuvos vardu, kad nesulauktume tarptautinių institucijų papildomo dėmesio“, – sakė teismų atstovė.
Tačiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai laikėsi savo pozicijos ir pasiūlymui pritarė. Toliau Užsieniečių teisinės padėties įstatymas bus svarstomas pagrindiniame komitete ir plenarinių posėdžių salėje.
Vidaus reikalų ministerija yra pateikusi daugybę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų, kurių svarbiausios yra šios. Pirmiausia, norima leisti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai individualiais atvejais pailginti migrantų judėjimo apribojimus dar 6 mėnesius, jeigu šios institucijos manys, kad yra grėsmė, jog žmogus gali slėptis ar išvykti. Tokiu būdu judėjimo laisvės apribojimas prasitemptų iki 12 mėnesių, o teismo sprendimais, kai atvejai labai išskirtiniai, netgi ir iki 24 mėnesių.
„6 mėnesiai praeina ir jūs komitete taip pat svarstėte, kas toliau? Ar tęsiame judėjimo ribojimus po 6 mėnesių ir tuo kaip ir sumažiname traukos faktorių, ar užsimerkiame į situaciją ir, na, plius minus žmonės laisvi, gali judėti bei 90 proc. labia sėkmingai judės toliau į antrinės migracijos šalis, ką iš principo jie ir deklaruoja“, – komiteto posėdyje sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Šiuo atveju judėjimo laisvės apribojimas ne teismo, o administraciniais Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimais yra kritikuojamas žmogaus teises ginančių organizacijų ar asmenų. Tačiau problema ta, kad pasibaigus pasienio procedūrai valstybės institucijoms reiktų pateikti teismams apie tris tūkstančius individualių prašymų dėl tolesnio judėjimo laisvės apribojimo. Apie šią problemą komiteto posėdyje užsiminė vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius ir tai leidžia daryti prielaidą, kad dauguma migrantų tikriausiai turės praleisti laiką uždaryti apgyvendinimo centruose visus metus.
Antra, pripažįstama, kad daugelio prieglobsčio negavusių migrantų vis tiek nepavyks išsiųsti iš Lietuvos, nes jų kilmės šalys, pavyzdžiui, Irakas nepriima savanoriškai parvykti nenorinčių tautiečių namo, net jei jie negauna prieglobsčio. Todėl po 12 mėnesių nuo užsieniečių registracijos informacinėje sistemoje siūloma leisti dirbti ir laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, bet ne Europos Sąjungoje.
„Realybė tokia, kad didesne dalimi mes nesugebėsime įvykdyti išsiuntimo procedūros, nes viena iš kilmės šalių, Irakas, nesutinka priimti priverstinu būdu grąžinamų migrantų. Tokiu atveju pas mus jie tarsi įgytų tolerancijos statusą. Tai maksimaliai po 12 mėnesių jie gautų laikiną galimybę pretenduoti į darbą ir tarsi patys save išlaikytų. Bet tas tolerancijos statusas nesuteiktų jiems galimybės keliauti į kitą šalį, Vokietiją, Švediją ar Prancūziją ir, be abejo, jie vis tiek pasilieka išsiuntimo procedūroje. Galbūt įvyktų tokia situacija, kad Europos Sąjungos pareigūnai sutaria su Iraku ir Irakas priima priverstinai grąžinamus migrantus. Tada 2000 žmonių būtų susodinama į lėktuvus. Bet šiai dienai tokia situacija menkai tikėtina“, – pasakojo A. Abramavičius.
Pasak vidaus reikalų viceministro, šiuo metu prieglobstis suteiktas 8 asmenims, bet tokių atvejų bus daugiau, nes Migracijos departamentas pradėjo nagrinėti sudėtingesnius prieglobsčio prašymus, kuriuose yra pateikę asmenys iš Talibano užvaldyto Afganistano bei karo nusiaubtos Sirijos. Tai reiškia, kad prieglobstis bus suteikiamas daugiau žmonių. Visi kiti prieglobsčio negaus ir arba išvyks savanoriškai, arba išvyks priverstinai, arba liks Lietuvoje, jeigu kilmės šalys jų nepriims.
Kiekvienas supjaustytas lietuvis bus jūsų atsakomybė.
Neleiskit sau pasmerkti Lietuvos terorui, teroras yra šitų sektantų kasdienybė ir būdas gauti viską, ko nori. O nori jie daug. Norės šitie visko ir už dyką.
Jokiais būdais neįleiskit nei vieno ateivio į šalį, nes destabilizacija garantuota.
Nacionalinis Saugumas sąvoką prisiminkit prieš leisdami šituos sektos primatus į šalį.
Ir apsidairykit ką jie veikia Europoj.
Mums tikrai nepakeliui. Nekelkit lietuviams grėsmės.
