Automobilio kilimėlis, kompiuterio monitoriaus dalys, padangos, kalnai plastiko ir kitų šiukšlių. Taip iki valymo darbų atrodė Cedrono upelis Vilniuje, kurį nusprendė iškuopti upių švarinimo iniciatyvos „River Cleanup“ nariai.
„Susirinko tikrai nemaža grupė žmonių, tvarkom upelį, jis yra beprotiškai apleistas, netoliese yra garažai, akivaizdžiai daug turto iš garažų atmesta iki upelio, labai daug padangų, labai daug geležinių daiktų“, – sakė Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė.
Visame pasaulyje šį savaitgalį savanoriai tvarko upių pakrantės, siekia atkreipti dėmesį į vandens telkinių taršą ir jų ekologinę būklę. Pasaulinėje iniciatyvoje dalyvauja 50 pasaulio šalių. Vien Lietuvoje inciatyvos dalyviai užregistravo per 80 tvarkymosi vietų, kurias švarins bent 1500 žmonių.
„Visiškai Vilniaus centre, netoliese daug daugiabučių, toks kyla retorinis klausimas, kodėl iki šiol niekas nesiėmė sutvarkyti tokio upelio, netgi mūsų pajėgos bus per menkos šitam upeliui, turėsim kartoti talką“, – I. Budraitė.
Surengė „Žaliųjų idėjų festivalį“
Švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo idėjos šiandien aidėjo ir Daukanto aikštės rūmuose. Čia Prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai aptarinėjo kovos su klimato kaita klausimus specialiame „Žaliųjų idėjų festivalyje“.
„Jeigu mes deklaruojame saugojantys žalią Lietuvą ir čia pat numetame nereikalingą padangą, kažkur tai į pašalį, tai tas mūsų siekis, deklaracija yra nenuoširdi. <…> Visuomenė šiandien yra jau kitokia ir ji yra pasiruošusi žaliosios Lietuvos įgyvendinimu“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo Seimui balsuoti už jo pataisas, kurios įpareigotų vertinti kiekvieno Lietuvos įstatymo poveikį aplinkai.
„Visi teisės aktai, kuriuos priimsime ateityje būtų tikrinami ne tik tai pagal korupcijos prevencijos filtrą, bet taip pat pereitų ir aplinkosaugos standartų filtrą. Tai padės mums išvengti teisės aktų, kurie yra atvirai priešiški gamtai ir žmogui“, – sakė G. Nausėda.
Pokyčių gali atsirasti ir daugiau. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas vis garsiau kalba apie mokesčių pakeitimus: iškastinio kuro, sąvartynų apmokestinimą.
„Europos komisijos viceprezidentas atvažiavęs į Lietuvą kalba apie tai, kad taršą būtina įkainoti, bet mokesčiai turi būti sąžiningi. Jie neturi žmonių įstumti į skurdą. <…> Apie tai kalbėsime rudenį Seime, kai bus mokestinių įstatymų pakeitimai, nes tikrai būtinųjų dalykų negalima apmokestinti ir užsimerkti akis, kad ekologija tampa neįperkama“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Europos Komisija iškėlė ambicingus tikslus iki 2030 metų 55 procentais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralią ekonomiką.
