Štai viena moteris socialiniame tinkle klausė, ar tai normalu, kad iš užsienio grįžę lietuviai taip lengvai gali gauti gydymo paslaugas.
„Vyrukas, dirbantis užsienyje, sugrįžo ir nori susitvarkyti kelio sąnarį. Atsistojo į biržą, sakė, kad po kelių dienų bus draustas, tada pradės ir gydymą. Moteris gyvena Lietuvoje, nedirbanti, bet vyras dirba Norvegijoje, atseit žmona drausta sveikatos draudimu. Nesirgo, nesilankė. Perkreipė veidą (Belo paralyžius), atvyko gydytis. Nėra draustumo. Nupūtė į biržą, viens du, ir drausta. Pasigydys, išeis iš biržos, nes dirbti nė neketina. Ar mūsų draudimo sistema taip ir veikia?“ – stebėjosi ji.
Realybė tokia, kad nedirbančiam darbingo amžiaus asmeniui, užsiregistravus gyvenamosios vietos teritorinėje darbo biržoje, kaip norinčiam ir galinčiam dirbti tam tikrą darbą, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia nuo to mėnesio, kada jis registruojasi teritorinėje darbo biržoje, nes yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Tačiau, kaip informavo Užimtumo tarnyba, ji nėra įgaliota tikrinti, ar žmogus turėjo sveikatos draudimą, taip pat – ar žmogus yra skolininkas, kadangi šios aplinkybės tarnybai netrukdo asmenims teiki darbo rinkos paslaugų, susijusių su asmenų įdarbinimu.
Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka patvirtino, kad yra girdėjęs apie tokius atvejus, kai sveikatos draudimu nedraustas asmuo užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje vien tam, kad gautų gydymą.
„Kita situacija – kai koks benamis pakliūva į medikų rankas. Šie, vadovaudamiesi Hipokrato priesaika, turi jam padėti, ir jei turi žmogus dokumentus, pagelbėja jam, sutaria, kad užregistruos darbo biržoje ir teisėtai suteikia jam pagalbą. Tokie atvejai kursto draudiminę sistemą palaikančiųjų pasipiktinimą, kodėl, jei kažkas nemokėjo, visi kiti turi sumokėti už jo gydymą. Tačiau kartu tai yra argumentas, kad nelabai yra prasminga rinktis tą specialią sveikatos draudimo įmoką, nes vis tiek tenka gydyti visus, kurie yra teisėtai Lietuvos teritorijoje, tiek pabėgėlių ar tokį statusą įgijusių žmonių“, – pastebėjo ekonomistas.
Tiesa, jis pridūrė, kad mūsų šalyje dėl emigrantų situacija yra išskirtinė: „Tiesiog yra daug išvykimo nedeklaravusių žmonių. Kitose turtingose šalyse daug didesnė aktualija – imigrantai, kurie bando pasinaudoti gera sveikatos apsauga. Pavyzdžiui, kokie turkai gali bandyti atvažiuoti į Vokietiją gydytis, tad bet kuriuo atveju reikia kontroliuoti, kad nebūtų socialinio turizmo. Galima prisiminti ir lietuvius, kurie dar prieš įstojant į ES važiuodavo į Dž. Britaniją ir prašydami pabėgėlio statuso tikėdavosi gauti pašalpas. Ir pas mus gali atvažiuoti ne tik norėdami dirbti, bet gauti socialinę pašalpą, nes skelbiama, kad iš jų pas mus labai lengva gyventi. Taigi šalys turi riboti paslaugas, kontroliuoti, ar esi nuolatinis šalies gyventojas."
Piktnaudžiavimo atvejų mažėja
Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovė tvirtino, kad tokių gyventojų, kurie bedarbiais registruojasi vien tam, kad kreiptųsi kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, žymiai mažėja.
„Yra nustatyti tam tikri reikalavimai bedarbio statuso suteikimui, be to bedarbio statusas nenustatomas bet kam, kuris kreipiasi – Užimtumo tarnyba tikrina, konsultuoja, vertina galimybes ir pan.“ – komentavo VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Anot jos, tokios analizės, kiek nedraustų gyventojų registruojasi Užimtumo tarnyboje tam, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas, VLK neturi.
Nėra, kaip patikrinti draustumo
N. Jelenskienė pabrėžė, kad reikėtų įvertinti, ir tai, kad nedraustas Lietuvoje pilietis gali būti apdraustas kitoje ES valstybėje: „Pagal ES teisę gyventojai gali būti drausti tik vienos iš ES šalių sveikatos draudimu. Lietuva, stodama į ES, privalėjo užtikrinti laisvą asmenų judėjimą ir tokių asmenų socialinę bei sveikatos apsaugą, tad tokių judančių ES erdvėje asmenų socialinio draudimo klausimus reglamentuoja jau nebe nacionaliniai teisės aktai, bet ES socialinės apsaugos sistemas koordinuojantys reglamentai. Tad jei Lietuvos gyventojas nedraustas Lietuvoje, teigti, kad jis įmokų nemoka, būtų ne visai teisingai, nes toks gyventojas gali būti apdraustas bet kurioje kitoje ES šalyje, kurioje jis šiuo metu dirba ir moka mokesčius.“
Vis dėlto šiuo metu nėra vienos ES informacinės sistemos, kurioje galima būtų patikrinti, ar konkrečios ES šalies gyventojas nėra draustas kitos šalies sveikatos draudimu. Pašnekovė sutiko, kad tai – didelė problema, tačiau pridūrė, kad tokia sistema dabar yra kuriama.
Kartu VLK specialistė priminė, kad Lietuvos sveikatos draudimo modelis grindžiamas įstatymu įtvirtintais visuotinumo ir solidarumo principais: „Kiekvienas gyventojas prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes (vienu atveju didesnėmis įmokomis, kitu – mažesnėmis), tačiau turi teisę į vienodas sveikatos priežiūros paslaugas. Už labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės narius įmokos sumokamos iš valstybės biudžeto. Vieni jų – Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai.“
Išieškojo 10 milijonų
„Sodra“ pabrėžia, jog jeigu gyventojas nėra sumokėjęs įmokų ir susidarė skola, gyventojo prievolės niekur nedingsta ir jų bus išsireikalauta.
Šiemet per pirmąjį pusmetį savarankiškai PSD mokantiems asmenims „Sodra“ mokėjimo nurodymus teikė penkis kartus ir iš viso pateikė apie 360 tūkst. mokėjimo nurodymų už 100 mln. eurų.
„Daliai gyventojų mokėjimo nurodymai pateikti kelis kartus – pavyzdžiui, jeigu gyventojas yra ilgalaikis skolininkas, jam pateikiamas mokėjimo nurodymas. Po mėnesio skola padidėja – gyventojui pateikiamas mokėjimo nurodymas tai sumai, kuria skola padidėjo. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį išieškota 10 mln. eurų“, – dėstė „Sodros“ komunikacijos atstovas Saulius Jarmalis.
Šiuo metu už nesumokėtas PSD įmokas tinkamai nedeklaravus išvykimo laukia įspūdingos skolos, galinčios siekti net ir 1400 eurų.
„Sodra“ yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje iš viso yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas. Tačiau metų pradžioje 252 tūkst. iš jų buvo skolingi daugiau nei 3 eurus. Bendra PSD skola šių metų pradžioje siekė 125 mln. eurų.
„Šiuo metu „Sodra“ turi 36,7 tūkst. ilgalaikių skolininkų, kurių PSD skola susidarė nuo 2016 metų ir kiekvieno jų skola per šį laikotarpį viršija 1400 eurų. Iš esmės tai yra maksimali skola už visą laikotarpį, kurį PSD įmokas administruoja „Sodra“. Šie gyventojai PSD įmokų nėra mokėję, nors jiems jos yra priskaičiuojamos Bendra jų skola viršija 50 mln. eurų. Tikėtina, kad daugelis šių gyventojų yra išvykę iš Lietuvos ir nustatyta forma nedeklaravę išvykimo.
Nuo 2016 metų „Sodra“ pagal pateiktus dokumentus nustatė galėjimo nemokėti PSD įmokų laikotarpius 77 tūkst. asmenų. Iš jų maždaug 15 tūkst. gyventojų jų sumokėtos ar nuskaičiuotos įmokos buvo grąžintos dėl to, kad jie buvo draudžiami sveikatos draudimu kitoje ES šalyje ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus.
