E. Pašilis Seime antradienį paprašytas įvertinti pareigūnų darbą per 2012 metų gegužės 17 dieną vykdytą Laimutės Stankūnaitės dukters paėmimo operaciją iš jos tetos Neringos Venckienės namų Kauno rajone.
Šių metų gegužės 14 dieną išplatinta vaizdo medžiaga, kad mažametė mergaitė priešinosi paimama.
„Iš esmės tai yra dar vienas pavyzdys, kaip suinteresuoti asmenys, kurie kuria sau palankią visuomenės nuomonę, manipuliuoja daline informacija ir emocijomis. Klausime nurodomas vaizdo įrašas buvo ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis nuo pat šio tyrimo pradžios“, – Seimo nariams sakė E. Pašilis.
Vaizdo medžiagą gavo ne atsitiktinai
Jo teigimu, ši vaizdo medžiaga teisėsaugai puikiai žinoma ir ne kartą analizuota. Be to, jis paneigė N. Venckienės sūnaus Karolio Venckaus teiginį, kad vaizdo medžiaga šeimos žinioje atsirado atsitiktinai.
„Visa ši vaizdo medžiaga puikiai žinoma, daugybę kartų analizuota, tikrinta ir vertinta įvairiausiais aspektais. Todėl nieko naujo, paskelbus jos ištraukas, pasakyti negalima. Taip pat noriu pabrėžti, kad ši medžiaga teisiamosios N. Venckienės žinioje atsidūrė ne atsitiktinai, kaip buvo komentuota, o visiškai oficialiai perduota kaltinamajai kaip ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija, su kuria ji turi teisę susipažinti“, – teigė E. Pašilis.
Nuo išsamesnių komentarų šiuo klausimų E. Pašilis susilaikė.
Tiria savo prokurorus
Seimo narių grupė E. Pašiliui adresavo klausimą, ar jis ketina prisiimti atsakomybę už tai, kad trys prokurorai su advokatu aptarinėjo bylas ir tarėsi dėl galimų sprendimų jose.
„Šiuo atveju, gavęs duomenų apie galimai prokurorų bei kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas, ne tik pradėjau jums žinomą ikiteisminį tyrimą, bet ir inicijavau kompleksines prevencines priemones, kurios, tikimės, neleis pasikartoti tokiai situacijai. Šiuo metu jau atliekamas dalies finansinių-ūkinių ikiteisminių tyrimų patikrinimas bei rotacija tarp jų kontrolę vykdančių prokurorų“, – kalbėjo E. Pašilis.
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi duomenų apie tai, kad du Generalinės prokuratūros prokurorai, Kauno apygardos prokuroras bei FNTT tyrėjas neformaliai susitikinėjo su Kaune praktikuojančiu advokatu Š. Mickevičiumi.
Šie asmenys aptarinėdavo jų žinioje esančių finansinių-ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis, bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys.
Tuo metu, paklaustas apie Generalinės prokuratūros atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno Renato Martišiaus galimai neteisėtų veiksmų, E. Pašilis susilaikė nuo komentarų.
Geriausias sprendimas
Generalinis prokuroras paprašytas paaiškinti, kodėl 2019 m. kovą savo dukros krikštatėvį J. Gelumbauską paskyrė Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru, nors kandidatas atrankos komisijoje surinko mažiausiai balų.
Atsakydamas į klausimą, E. Pašilis nedaugžodžiavo: „Manau, kad, įvertinęs visų kandidatų kompetencijas bei patirtis, priėmiau geriausią galimą sprendimą“.
Tuo metu, paklaustas apie Generalinės prokuratūros atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno Renato Martišiaus galimai neteisėtų veiksmų, E. Pašilis susilaikė nuo komentarų.
Kito kelio nebuvo
Generalinis prokuroras sulaukė klausimo, kodėl persigalvojo ir pateikė ieškinį valstybei, prašydamas atlyginti žalą, patirtą, kai dirbo gyvsidabriu apnuodytame Ukmergės teisme.
„Prieš penkerius metus nebuvo pernai birželį priimtos galutinės Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties. Teismas konstatavo, kad toks nuodijimas truko apie 10 metų. Bet buvo lūkestis, kad, kai toks sprendimas bus priimtas, kai kurios valstybės institucijos savo iniciatyva išspręs dėl žalos atlyginimo ir tiems asmenims, kas ją patyrė, tačiau nesikreipė į teismą su individualiu ieškiniu.
Visgi po teismo sprendimo paaiškėjo, kad kito teisinio kelio dėl žalos atlyginimo dar keliolikai nukentėjusiųjų, tame tarpe ir teisėjų, deja, nėra. Tokiu atveju, manau, tiktų ir pilietinė teisė, bet ir tam tikra pareiga būti pavyzdžiu kitiems, ginti savo teises teisme. Ir tai nėra kova su valstybe“, – teigė E. Pašilis.
Jo teigimu, tai skatina institucijas priimti sisteminius sprendimus visų piliečių labui.
„Tikiuosi, kad tam pasitarnaus ir tas teismo procesas, kuriame man šiandien tenka dalyvauti“, – sakė E. Pašilis.
Grupė valdančiųjų ir juos remiančių Seimo narių į parlamentą antradienį iškvietė generalinį prokurorą Evaldą Pašilį atsakyti į klausimus, susijusius su įvairiomis rezonansinėmis bylomis ir pareigūnų atsakomybe.
