Tankai esą – nepakeičiami
Ką geriau pirkti Lietuvos kariuomenei – tankus ar oro gynybos sistemas? Dėl tokio klausimo pastaruoju metu susiskaldė tiek gynybos ekspertai, tiek ir mažiau prie kariuomenės prisilietę gyventojai. Vis tik sausio pabaigoje pas prezidentą vykusiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje sprendimas buvo padarytas – pirksime tankus.
„Nu ką galiu pasakyti... Galingas tankas“, – įvertino tuometinis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Batalioną sudaro apie 40–50 tankų, preliminariai buvo skaičiuota, kad tankų bataliono sukūrimas Lietuvai kainuos apie porą milijardų eurų. Apie tai, kad būtinai reikia pirkti tankus, kalbėjo ir kariuomenės vadas. Anot jo, be tankų esame antrarūšiai potencialiame kare.
„Ar mes tikrai savo gynyboje norime vykdyti antraeilę užduotį, o už mus kažkas eis ir kovos fronte, arba pirmose pozicijose, o mes gale saugosime tiltus?“ – retoriškai klausė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Pateikė naują planą
Tačiau, iš ministro kėdės išvertus Anušauską, ir į ją atsisėdus Kasčiūnui, šis planą pakeitė. Tad Kasčiūnas siūlo tankus pirkti etapais. O perkant po kuopą, tai yra iki 15-os tankų vienu metu, lygiagrečiai pirkti ir oro gynybos sistemas.
„Pradėsim nuo tankų kuopos, judėsim, po to, kai atsiranda resursai, įgyvendinam šitą etapą, po to judam į kitą, į antrą kuopą, į trečią kuopą ir taip sunkiname diviziją. Šalia to atsiranda galimybė ir erdvė, finansinis resursas, stiprinti mūsų oro gynybą, stiprinti mūsų miestų apsaugą, stiprinti mūsų gamyklų apsaugą“, – vardijo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvos Kariuomenė (pranešimo sp. nuotr.) Lietuva dabar turi vieną vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS. Ji dengia Zoknių oro uostą, kuriame dislokuoti sąjungininkų naikintuvai, bet į dengiamą plotą patenka tiek Šiauliai, tiek ir Radviliškio rajonas, kuriame, greta Baisogalos, ketinama statyti ir „Rheinmetall“ artilerijos sviedinių gamyklą. Dar viena sistema turi atkeliauti po poros metų, ji, tikėtina, bus dislokuota šalia Vilniaus.
„Pagal NATO koncepciją, gynybos sistemos yra skirtos dalinių apsaugai, bet iš principo, jeigu daliniai yra šalia miestų, tai yra ir miestų apsauga, gyventojų apsauga, gamyklų apsauga. Turėsime 2 sistemas, šalia to šiandien dar buvo pasiūlymas kuo greičiau įsigyti dar 2 papildomas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, kurios leistų saugoti didmiesčius. Visus Lietuvos didmiesčius“, – tikino L. Kasčiūnas.
Ankstesnius sprendimus vadina blaškymusi
Daliai opozicijos tokie pokyčiai, po Anušausko, patinka.
„Kai blaškaisi ne į tą pusę, jeigu ateina kitas ministras, kuris tą blaškymąsi mažina ir nukreipia prioritetus kitur, kurie iš tikrųjų realūs yra, aš tik džiaugiuosi“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Anksčiau skaičiuota, kad, kuriant kariuomenės diviziją, tankų batalioną, pereinant prie visuotinio šaukimo ir vykdant dar daugybę naujų įsigijimų, gynybos finansavimui kasmet reikia surasti po papildomus pusę milijardo eurų.
Pagal naująjį planą, užteks 400 milijonų kasmet. Prieš mėnesį buvo pristatyti ir 4 variantai, iš kur paimti daugiau pinigų. Pradedant PVM ir pelno mokesčio kėlimu, baigiant lengvatų naikinimu, pavyzdžiui, už šildymą. Čia ir kilo daugiausia ginčų tarp politikų.
„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM nebus keliamas, manau, tą reikėtų pasakyti ir nuimti įtampą nuo jautriausių grupių“, – pabrėžė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Nepritarsime nei pelno mokesčio, nei PVM, nei gyventojų pajamų mokesčio kėlimui“, – tvirtino Valstiečių frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
„Jeigu vis tik Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką išperkamos už kelis šimtus milijonų, tai kodėl jos negalėtų būti skirtos būtent gynybai?“ – svarstė socialdemokratų vicepirmininkė Dovilė Šakalienė.
Svarsto, iš kur gauti lėšų
Pristatytas kompromisinis pasiūlymas, kurį, tikėtina, Vyriausybė ir teiks Seimui. Jame numatyta procentu didinti pelno tarifą verslui, o mažoms įmonėms, kurios naudojasi lengvatiniu pelno mokesčio tarifu, jį kelti 5 procentais. Dirbantiems su individualios veiklos pažymomis, vienu procentu didėtų GPM tarifas. Iš tokio paketo pavyktų surinkti virš 200 milijonų.
„Toliau, matyt, jau bus Vyriausybės atsakomybė kitus pasiūlymus siūlyti. Jeigu parlamente jiems paramos nebus, tai tada, matyt, prie tų klausimų reikės grįžti kažkada vėliau“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Pasiūlėme akcizų didinimą alkoholiui ir tabakui“, – pridūrė S. Skvernelis.
„Dar kol kas nėra tokio pasiūlymo, kuris galėtų, tarkime, rytoj eiti į Seimą, o, tikriausiai, ir nereikėtų skubėti, reikia pirmiausia ieškoti sutarimo“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Bet paskubėti reikėtų. Norint, kad kariuomenė gyventų skalsiau, mokestiniai pakeitimai Lietuvoje turi būti priimti iki liepos mėnesio tam, kad verslas galėtų pasiruošti. Priešingu atveju, papildomi mokesčiai ir pinigai gynybai nusikels dar bent metams.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
