Jis įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas. Jeigu Seimas joms pritartų, asmeninių pajamų suma, kurią gyventojai paaukotų kariuomenei arba šauliams, galėtų būti neapmokestinama GPM.
E. Gentvilo nuomone, savanoriška parama gynybai atitinka didžiausią šių laikų valstybės būtinybę – kaip tik įmanoma stiprinti krašto gynybą.
„Savo mokesčių paaukojimas per 1,2 proc. priemonę geras, tačiau nepakankamas. Valstybė galėtų paskatinti, kad visi gyventojų pinigai, kuriuos jie pervestų kariuomenei arba šauliams, būtų atleisti nuo mokestinių prievolių. Kitaip sakant, jeigu iš 100 eurų žmogus 10 eurų paaukoja gynybai, Mokesčių inspekcija mokesčius skaičiuotų nuo 90 eurų“, – sako E. Gentvilas.
Jo duomenimis, 2022 m. šalies gyventojai skirdami 1,2 proc. nuo mokesčio įvairiems subjektams paaukojo 28,7 mln. eurų. Iš jų kariuomenei teko vos 0,4 proc. – 113 tūkst. eurų.
„Tikiuosi, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas, sumos būtų ženkliai didesnės. Manau, kad mano pasiūlytas instrumentas yra veiksmingesnis“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
Toks aukojimas, anot jo, taip pat paskatintų pereiti prie tikslinio aukojimo, kai nuo 2025 m. 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos.
Jis atkreipia dėmesį, kad įstatymo projektas yra liberalų siūlomos koncepcijos dalis. Liberalai šalies gynybą siūlo finansuoti pagal diversifikuotą taupymo, investavimo, paramos ir mokesčių surinkimo modelį, kuriame gyventojų motyvacija bus lemiama.
Modelis apima priemones paskatinti skolinimąsi iš gyventojų parduodant valstybės taupymo lakštus, kurti iš įvairių paramos šaltinių kaupiamą valstybės gynybos fondą, pritraukti fizinius ir juridinius asmenis į gynybos pramonės kapitalą, taip pat tarp partijų suderintas mokesčių korekcijas.
„Bet kuriuo atveju, konkretų gynybos finansavimo būdą atrasime tik visoms parlamentinėms partijoms susitarus“, – sako E. Gentvilas.
Siūloma, kad GPM įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų gegužės 1 d.
ELTA primena, kad Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, kuria būtų sukurta galimybė gyventojams savanoriškai finansiškai remti šalies gynybą.
Parlamentaras siūlo numatyti atskirą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodą – taip gyventojai ir įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką saugumui paremti.
Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės vadovė kartu su politinių jėgų lyderiais bei verslo atstovais tokį poreikį aptarė ir bendrame susitikime. Šias diskusijas planuojama pratęsti.
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
