Projektą siūlantis konservatorius Andrius Kupčinskas teigia, kad taip būtų iš dalies kovojama su Rusijos skleidžiamu naratyvu, jog Lietuvos valstybės užuomazgos atsirado tik XX amžiuje ir tai lėmė sovietų Rusijos pagalba Lietuvai, pavyzdžiui, Vilniaus krašto atidavimas.
„Tokiu būdu visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas pasitiktų Lietuvos istorinė vėliava, kaip ilgaamžės Lietuvos istorijos simbolis, užsienio piliečių, kertančių Lietuvos pasienio kontrolės punktus, akyse, įtvirtinantis Lietuvą kaip ilgaamžę istoriją turinčią, ją vertinančią ir prisimenančią valstybę“, – aiškinamajame rašte teigia Seimo narys.
Pagal projektą, istorinę vėliavą būtų privalu kelti tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse, prie automobilių kelių įsteigtuose pasienio kontrolės punktuose.
Taip pat pataisoje numatyta galimybė istorinę vėliavą gyventojams kelti prie gyvenamųjų namų, tačiau tai nebūtų privalomas nurodymas.
Kita vertus, privalu būtų ją kelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.
„Istorinė Lietuvos vėliava neatsiejama nuo liepos 6 dieną minimos Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, kuri gali būti laikoma Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės atskaitos tašku. Istorinės valstybės vėliavos kėlimas prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų liepos 6-ąją stiprins Lietuvos valstybės istorinio tęstinumo įamžinimą ir jo simbolių naudojimą“, – teigė A. Kupčinskas.
Anot jo, tai prisidėtų ir prie visuomenės patriotinių jausmų stiprinimo, istorinės atminties plėtros, augintų pagarbą Lietuvos istoriniams simboliams ir stiprintų valstybės tapatybę bei tautinį identitetą.
