Socialdemokratas Linas Jonauskas ir „valstietė“ Ligita Girskienė įregistravo Seimo statuto pataisą, numatančią, kad klimato kaitos klausimai liktų patirtį ir kompetenciją šioje srityje jau turinčio Aplinkos apsaugos komiteto rankose.
„Esu pasipiktinęs noru klimato kaitos politikos klausimus perimti iš Aplinkos apsaugos komiteto ir perleisti juos naujam komitetui. Klimato kaitos politika apima ne tik energetiką, bet ir transportą, žemės ūkį, atliekų tvarkymą bei kitus sektorius – tai reikalauja platesnio aplinkosauginio požiūrio. Iš Aplinkos apsaugos komiteto ir Aplinkos ministerijos atėmus klimato kaitos, miškų politiką, galima bus uždaryti ir pačios ministerijos bei komiteto duris. Man tokie siūlymai nesuprantami ir kategoriškai su jais nesutinku“, – Eltai sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas L. Jonauskas.
Jis taip pat pastebi, kad Vyriausybės lygmeniu už klimato kaitos politiką yra atsakinga Aplinkos ministerija, todėl, jo nuomone, būtų nelogiška šią sritį atiduoti naujam Energetikos ir darnios plėtros komitetui.
Jei Seimas pritartų Aplinkos apsaugos komitete dirbančių politikų pasiūlymui, naujai kuriamo Energetikos ir darnios plėtros komiteto kompetencijoje būtų tik energetikos politika.
Tuo metu „aušrietis“ Aidas Gedvilas mano, kad klimato kaitos ir bei atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių klausimais turi rūpintis Energetikos ir darnios plėtros komitetas.
Jo nuomone, aiškesnis komitetų funkcijų atribojimas leistų išvengti dubliavimosi, o kartu užtikrintų, kad abi sritys – tiek aplinkosauga, tiek energetika – sulauktų reikiamo dėmesio.
„Klimato kaitos politika glaudžiai siejasi su energetikos pertvarka, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ir energinio efektyvumo didinimu. Logiška, kad būtent Energetikos ir darnios plėtros komitetas galėtų nuosekliai koordinuoti šių sričių teisėkūrą ir parlamentinę kontrolę“, – sako pasiūlymą Seimo statuto pataisoms įregistravęs A. Gedvilas.
Šiuo metu Energetikos ir darnios plėtros komisijai vadovaujantis politikas mano, kad Aplinkos apsaugos komitetas išlaikytų itin svarbų vaidmenį vertinant poveikį aplinkai, užtikrinant gamtinių išteklių apsaugą, teritorijų planavimą, biologinės įvairovės išsaugojimą bei kitus aplinkosaugos aspektus.
„Tokiu būdu abu komitetai galėtų papildyti vienas kitą – vienas koncentruodamasis į aplinkos kokybės ir ekosistemų apsaugą, kitas – į energetikos transformaciją ir su ja glaudžiai susijusią klimato kaitos politiką“, – sako A. Gedvilas.
Jo nuomone, toks funkcijų perskirstymas atitiktų ir tarptautinę praktiką: Europos Sąjungoje (ES) klimato kaitos klausimai dažniausiai nagrinėjami kartu su energetikos politika.
Jei Seimas pritartų A. Gedvilo pasiūlymui, būsimas Energetikos ir darnios plėtros komitetas formuotų valstybės energetikos, atsinaujinančių bei alternatyvių energijos šaltinių naudojimo ir klimato kaitos valdymo politiką.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimas svarsto parlamento statuto pataisas, numatančias energetikai skirto naujo komiteto įkūrimą.
Naujo komiteto steigimo iniciatyvą Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) paprašė įvertinti ekspertų.
Jei parlamentarai pritartų, Seime atsirastų naujas, 17-asis Energetikos ir darnios plėtros komitetas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
