Trečiadienį šis planas aptartas per uždarą Seimo Kultūros komiteto posėdį.
„Planas yra, planas buvo pristatytas, jis sulaukė pritarimo. Mes šio mėnesio 23–26 dienomis turėsime mobilizacijos pratybas ir šitas elementas dėl kultūros vertybių išsaugojimo taip pat yra numatytas“, – trečiadienį po posėdžio žurnalistams Seime sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis palankiai įvertino pateiktą planą.
„Tai, kas yra pateikta, daro įspūdį, pagalvoti visi įmanomi variantai. (...) Manau, kad valstybės institucijos, pirmiausia, Nacionalinis krizių valdymo centras, atlieka savo funkciją šiai dienai nepriekaištingai“, – tvirtino jis.
Komiteto vadovo teigimu, planas nėra viešas, todėl jis sakė negalįs atskleisti konkrečių detalių.
„Prognozuojami ir numatomi visi keliai, būdai, kad galėtume apsisaugoti ir apsaugoti tai, kas mums yra brangu“, – pabrėžė V. Juozapaitis.
„Taip, Lietuva, kaip teritorija, yra labai maža ir, be jokios abejonės, čia būtų labai sudėtinga ką nors paslėpti kitiems nematant ar nežinant. Evakuacijos būdai yra numatyti, kaip ir numatomos sutartys, su valstybėmis, į kurias galėtų būti tų vertybių evakuacija. Ir tai nėra tik Europos Sąjungos šalys“, – teigė jis.
Ukrainos pamokos
Anot V. Vitkausko, vasarą kultūros vertybės inventorizuotos, nustatyti prioritetai, numatyti veiksmai, kas būtų daroma, jei užpuolimas įvyktų netikėtai, ir kas, jeigu apie tai būtų sužinota iš anksto.
„Visi variantai numatyti, etapai sudėlioti. Manome, kad planas veiksmingas ir kad realus, ir kad resursų, kuriuos turime, užteks, papildomų nereikia, yra tik organizaciniai dalykai“, – tvirtino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.
Kultūros komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad vienokia apsauga numatyta nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kitokia – kilnojamosioms.
„Kalbant apie kilnojamąsias vertybes, jos yra registruotos, jų yra keli šimtai tūkstančių, iš kurių šiek tiek mažiau nei 100 tūkst. yra ypatingos vertybės, kurioms būtų teikiamas prioritetas“, – sakė jis.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, Lietuvos muziejai mokosi iš Ukrainos patirties ir padeda jai apsaugoti savo vertybes.
„Taip, kai kurie Lietuvos muziejai ilgesniam laikui yra pasiėmę pasaugoti kai kurias Ukrainos vertybes, restauruoti jas, rodo parodose ir t. t. Bet tai nėra toks labai kritinis dalykas, nes ukrainiečiai turi, kur atsitraukti, Ukraina – didžiulė valstybė. Jie dabar jau pasiruošę, įsirengė decentralizuotas saugyklas vakarinėje Ukrainos dalyje, yra šachtų, yra vienuolynų, kitų vietų, kur saugomos nacionalinės vertybės“, – pasakojo direktorius.
„Jeigu būtume Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, tada turėdami tą strateginį dydį viską galėtume saugoti pas save, dabar ne tiek daug saugių vietų turime. Aišku, tikrai geras veiksnys yra tai, kad Baltijos jūra tampa NATO vidiniu ežeru, bet jame yra plaukiojančių lėktuvnešių, todėl irgi yra įvairiausių pavojų“, – svarstė jis.
„Teoriškai gali pasiruošti bet kam“
Anot V. Dolinsko, modeliuojama, kokios teritorijos užsienyje būtų tinkamiausios saugoti Lietuvos vertybes.
Jis taip pat pažymėjo, jog ekstremali situacija gali kilti ir dėl stichinių nelaimių, gaisro.
„Valdovų rūmų muziejus dar prieš šešerius–septynerius metus buvo pasikvietęs iš Drezdeno specialistą, kuris vadovavo muziejaus evakuacijai, kai buvo Elbės potvynis, kad mums nupasakotų, su kokiomis konkrečiomis problemomis susiduriama. Teoriškai tu gali pasiruošti bet kam, bet praktiškai nelabai žinai niuansų, kurie gali ištikti“, – sakė Valdovų rūmų direktorius.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas pabrėžė, kad kultūros vertybių apsauga yra vienas svarbiausių valstybės išlikimo veiksnių.
„Okupanto pirminis tikslas panaikinti arba ištrinti smegenis, kad tu nebežinotumei, kas esi. Tą patį bandė padaryti sovietai per 50 metų, kuomet mes buvome okupuoti“, – sakė V. Juozapaitis.
„Profašistinės, totalitarinės valstybės, Rusijos Federacijos niekšai, į ką jie pirmiausia taikosi? Jie pirmiausia taikosi į Ukrainos kultūros vertybes, jie naikina visus kultūros paminklus, bažnyčias, muziejus, vagia ir tempia, kas yra įmanoma, būtent tas vertybes, kurios simbolizuoja Ukrainos tautos nepriklausomybę ir saviraišką, tai yra tapatybę“, – teigė parlamentaras.
