Taip ji komentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
„Manyčiau, kad E. Macrono pareiškimas, kad tokia idėja yra svarstoma, yra toks tabu sulaužymas, kuris siunčia du signalus. Jis siunčia signalą Ukrainai, kad Vakarų sąjungininkai yra pasirengę padėti dar labiau, taip pat siunčia signalą Rusijai, kad nepaliks Ukrainos vienos“, – trečiadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Tokios diskusijos, tokios kalbos, jei jos bus paremtos veiksmais, jos yra svarbios“, – pridūrė ji.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį sakė, kad NATO valstybių kariai į Ukrainą galėtų būti siunčiami apmokyti ukrainiečius, o ne kovos veiksmams.
„Kalbama apie mokymo misijas, mokymo komponentus. Mokymus“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Ne. Tai yra svarstomas dalykas, bet šiuo atveju detalių aš negalėčiau pakomentuoti (...). Tas dalykas dabar yra diskusijų stadijoje, pozicijos gali ir keistis (...) Ieškoma tiesiog formų, kaip dar padėti Ukrainai, šiuo duodant labai aiškų signalą ir Rusijai“, – teigė jis.
Klausimas dėl karių siuntimo buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.
Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.
„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E. Macronas.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) atmetė idėją, kad Europos šalys ir NATO siųstų savo karius į Ukrainą.
„Tai, dėl ko nuo pat pradžių susitarėme tarpusavyje ir vieni su kitais, galioja ir ateityje, t. y., kad Ukrainos teritorijoje nebus jokių Europos ar NATO valstybių siunčiamų karių“, – žurnalistams sakė O. Scholzas.
Italija pareiškė, kad tarptautinė parama Ukrainai neapima Vakarų šalių sausumos pajėgų dalyvavimo, ir perspėjo, kad nereikia sudaryti kariavimo su Rusija įspūdžio.
Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą. Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas teigė, kad šiuo metu ukrainiečiai nereikalauja Vakarų sausumos pajėgų.
Kremlius perspėjo, kad konfrontacija su NATO bus neišvengiama, jei aljansas dislokuos savo karius į konfliktą, o šio svarbaus žingsnio Vakarai iki šiol vengė.
