„Po pietų pristatyta į policijos įstaigą“, – Eltai sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
Pareigūnai teigė, kad kurį laiką negalėjo susisiekti su moterimi, jie turėjo vykdyti teismo spendimą dėl pakeistos kardomosios priemonės.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė J. Samorokovskaja anksčiau antradienį Eltai sakė, kad po to, kai teismas gavo potvarkį suimti moterį, su ja bandyta susisiekti telefonu, tačiau nesėkmingai. Jos gyvenamojoje vietoje Vilniuje policininkai moters taip pat nerado.
„Pareigūnai kreipėsi į teismą, nurodydami, kad nepavyko suimti“, – Eltai sakė J. Samorokovskaja.
Tuo metu R. Alijevos advokatas Romualdas Drakšas antradienį Eltai sakė, kad jo klientė nesislapsto, jos telefonas įjungtas, jis neseniai su ja bendravo, moteris, kaip ir anksčiau, gyvena Vilniuje.
„Aš parašiau skundą dėl suėmimo Lietuvos apeliaciniam teismui jos (R. Alijevos – ELTA) telefonas įjungtas, jau pirmam posėdyje aš teismui pranešiau, kad ji gyvena Vilniuje, ji atsiliepia į skambučius (...). Nuosprendį paskelbęs Klaipėdos apygardos teismas pakeitė kardomąją priemonę. Kardomosios priemonės pakeitimą aš apskundžiau, Klaipėdos apygardos teismas net neargumentavo, yra vienas sakinys – paskirti suėmimą. Iki tol buvo pasižadėjimas neišvykti. Ji dalyvavo posėdžiuose ir staiga be jokių pagrindų suėmimas“, – Eltai pasakojo advokatas.
Advokatas taip pat sakė, kad Apeliaciniam teismui ir skųs ir nuosprendį, prašydamas jį panaikinti.
ELTA primena, kad birželio 11 dieną Klaipėdos apygardos teismas 45-erių metų verslininkę R. Alijevą nuteisė kalėti už sutuoktinio nužudymą šaunamuoju ginklu.
Teismas nustatė, kad 2022 metų rugpjūtį moteris šeimos namuose Klaipėdoje sutuoktiniui priklausiusiu ginklu šovė į jį keturis kartus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė įvykio vietoje. Moteris savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme.
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, šaudydama iš artimo atstumo ir pažeisdama gyvybiškai svarbius organus, kaltinamoji suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo. Tai, kad po nusikaltimo nukentėjusiajam nebuvo suteikta pagalba, įrodo, kad kaltinamoji siekė sutuoktinio mirties.
Be to, iš karto po nusikaltimo išeidama iš namų ji apsirengė laukui tinkamus rūbus, užrakino duris, pasiėmė rankinę, skambino savo ir nužudytojo telefonu įvairiems abonentams.
„Teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma visiškai įrodo moters kaltę nužudžius šeimos narį. Moteris buvo pripažinta kalta ir dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis“, –konstatavo Klaipėdos apygardos teismas.
Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę už nužudymą sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą moteris padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Įstatyme už šeimos nario nužudymą numatyta laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Prokuroras prašė skirti kaltinamajai 13 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, jos abejingumą pasekmėms, nesugebėjimą jausti kaltės, nusprendė, kad tik didesnis už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės dydis – 15 metų laisvės atėmimo bausmė – neprieštaraus teisingumo principui ir užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą.
Nužudytojo seseriai ir motinai iš nuteistosios priteista po 50 tūkst. eurų kompensacijos neturtinei žalai atlyginti ir jų turėtos teismo išlaidos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.