Ne išimtis ir Lietuva, kur su pacientų sauga susiję klausimai buvo keliami jau keletą metų, tačiau tapo itin svarbūs ir aktualūs susidūrus su COVID-19 pandemija. Šioje apžvalgoje pateikiamos praktikoje patikrintos priemonės, padedančios užtikrinti pacientų, sergančių COVID-19 liga, saugą ir teikiamų paslaugų kokybę.
Kaip užtikrinti pacientų saugą pandemijos metu?
Identifikavimas
Klaidos, susijusios su pacientų identifikavimu, gali būti reikšmingos ir skaudžios ne tik pandemijos metu. Tačiau šiuo metu, kai darbuotojų regėjimą (o neretai ir klausą) apsunkina apsauginiai kostiumai, akiniai ir skydeliai, priemonės, skirtos pacientų identifikavimui, įgauna dar svarbesnį vaidmenį.
Rekomenduojama kiekvieno paciento identifikavimui naudoti specialiai tam skirtas apyrankes, kuriose būtų nurodoma pagrindinė su pacientu susijusi informacija: vardas, pavardė, gimimo data, identifikacinis numeris arba specialus brūkšninis kodas, leidžiantis greitai rasti reikalingą pacientą ligoninės informacinėje sistemoje (LIS).
Keičiantis darbuotojų pamainoms „raudonojoje zonoje“ yra svarbus specialus standartizuotas palatų ir lovų ženklinimas, padedantis darbuotojams įgalinti savo regimąją atmintį ir pacientus identifikuoti be didesnių pastangų vos įėjus į palatą.
Darbuotojų identifikavimas. Ši problema išryškėja įėjus į COVID-19 skyrių, nes dėl vienodų kostiumų, kaukių, akinių ir skydelių kolegoms pažinti vieniems kitus tampa neįmanoma. Todėl komunikacija tampa daugiau nei sudėtinga.
Krizių valdymą ir žmogiškuosius faktorius analizuojantys tyrėjai vienu svarbiausių veiksnių įvardija komandos narių pažinojimą, lyderio vaidmenį ir tikslių nurodymų išsakymą. Vardo ir pareigų pažymėjimas ant apsauginių drabužių — paprasta, bet reikšminga priemonė, labai prisidedanti prie pacientų bei darbuotojų saugumo ir pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis.
Medikamentų skyrimo klaidos. Su medikamentų skyrimu susijusios klaidos — vienos dažniausių sveikatos priežiūros sistemoje, kurios gali pasireikšti tiek mažesnėmis, tiek ir gyvybei grėsmingomis pasekmėmis. Dirbant sudėtingomis sąlygomis, svarbu ne tik sėkmingai identifikuoti pacientus ir kolegas, bet ir pacientams skiriamus medikamentus.
Vienas iš sprendimų — standartizuotas naudojamų švirkštų ženklinimas. Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje švirkštų žymėjimas pagal ISO standartą pradėtas dar 2013 metais ir jau išbandyti pavyzdžiai gali būti sėkmingai naudojami ne tik operacinėse, bet ir COVID-19 skyriuose.
Stebėjimas ir laiku suteikta pagalba
Gydant pirmuosius COVID-19 liga sergančius pacientus tapo aišku, kad jų sveikatos būklė gali progresuoti labai greitai ir sprendimus dėl tolesnio priežiūros teikimo reikia priimti nedelsiant. Siekiant laiku suteikti pagalbą ir sveikatos būklę atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas, svarbi standartizuota pacientų gyvybinių parametrų stebėsenos metodika.
Pažengusios sveikatos priežiūros sistemos jau kurį laiką pacientų stebėjimui naudoja įrankius, vadinamus Ankstyvojo perspėjimo skalėmis (angl. Early warning score), o pandemija sudarė sąlygas šią skalę pritaikyti COVID-19 pacientų stebėjimui. Dažniausiai skalę sudaro 6 pagrindiniai parametrai, kurių reikšmės įvertinamos tam tikru balų skaičiumi, o balų suma leidžia objektyviai įvertinti paciento būklės sunkumą ir laiku imtis veiksmų ar net aktyvuoti intensyviosios terapijos specialistų komandą. Įdiegus šią metodiką į ligoninės informacinę sistemą, gydytojams sudaromos sąlygos stebėti paciento būklę net ir nebūnant šalia paciento, o tai ypač pasiteisino pandemijos metu.
Laiku pastebėti pacientų sveikatos būklės pokyčiai tampa ypač svarbūs būklei progresuojant, ryškėjant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui ir didėjant papildomo deguonies poreikiui. Siekiant laiku pastebėti sveikatos būklės pokyčius, svarbi aiški stebėjimo ir tolesnių veiksmų seka, padedanti personalui priimti tinkamus sprendimus net ir esant sudėtingoms darbo sąlygoms.
Priežiūros standartizavimas ir nacionalinės rekomendacijos
COVID-19 pandemijos metu pastebimas didelis informacijos srautas, kiekvieną dieną pasirodančios naujos publikacijos su eksperimentinėmis gydymo metodikomis, taktikomis bei nedidelių imčių studijomis su riboto patikimumo rezultatais ne visada suteikė daugiau aiškumo.
Pandeminiu laikotarpiu itin svarbus tapo teikiamų paslaugų standartizavimas šalyje arba įstaigoje patvirtintų gydymo rekomendacijų naudojimas. Nacionalinių rekomendacijų iniciatyvą įgyvendino Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugija, parengusi „COVID-19 praktines gydymo ir slaugos rekomendacijas intensyviosios terapijos skyriuje“ vadovą.
Parengė Vilma Traškaitė-Juškevičienė
Šaltinis: infocovid.lt