Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vos įėjus per pagrindinius vartus į Smilgių kapines, į akis krinta gausiai apdergti antkapiai, paminklai.
„Toks jausmas, kad čia viščiukai, vištos auginamos ant tų antkapių. Bjauru, šlykštu, man tai primena tvartą, kur paukščiai gyvena“, – sako Smilgių gyventojas Virginijus.
Tiesa, vištų amžinojo poilsio vietoje tikrai niekas neaugina. Kaltininkai – aukštai medyje lizdus susisukę kovai.
„Laidotuvių procesija sėkmės dalykas. Jeigu tu jau praėjai ir negavai tų bombų iš viršaus, tada vadinasi tau pasisekė, kaip loterijoj laimėjęs praktiškai“, – juokauja Smilgių gyventojas.
Lizdus suka ir peri kasmet
Virginijus pasakoja, kad dergiančius triukšmadarius išginti iš kapinių bandė įvairiausiais leistinais būdais.
„Gali atėjęs barškinti, pliauškinti su puodais, su keptuvėm, bet čia nieko nepadarysi“, – tikina vyras.
Esą net buvo susiradę ir pasisamdę dresuotą sakalą, tačiau ir jis šių teršėjų iš kapinių nesugebėjo išvaikyti.
„Jis apskrenda tam tikrą teritorijos sritį ir bando vaikyti tas varnas, bet vis dėl to rezultatai, kaip matot, yra nuliniai“, – pasakoja Virginijus.
Vietiniai sako, kad paukščiai jau bene dešimtmetį pamėgę Smilgių pasididžiavimą – šešiakamienį ažuolą – stūksantį kapinėse. Ir kiekvieną pavasarį ten suka lizdus ir peri mažylius:
„Jos čia nuo pat ryto šūkauja. Pažadina, nereikia žadintuvo.“
„Iš miesto grįžau, sakau, praeisiu, man čia namai netoli, kaip davė ant striukės, pakilo ir viskas.“
„Bjaurybės, o jetaus, aš nežinau.“
„Kitos moteriškės, kur apie tą vietą savo kapus atvažiuoja tvarkyt, tai lietsargius pasiima.“
„Verkia žmonės atėję kitą sykį, nes ypatingai ant to pagrindinio tako, ten kur yra tie kapai, baisu žiūrėt apdergtos.“
„Išpyškinti, o kaip su jom kitaip susirukuosi.“
Siūlo apgyvendinti voveres
Smilgių seniūnė sako, kad seniūnija išbandė įvairiausias aplinkosaugininkų ir įstatymų leidžiamas priemones: ir šakas genėjo, ir lizdus leistinu laiku ardė. Ir nors lizdų paukščiai šiemet susisuko kiek mažiau, teršėjų netrūksta.
Seniūnija sako sulaukusi pasiūlymo net kapinėse apgyvendinti voveraites, esą tuomet tose vietose nesikuria varniniai paukščiai.
„Man dar nesusidėlioja, iš kur man gauti voveraičių ir kad jos tikrai ten gyventų. Jai neįsakysi, kur gyventi, ir aš nežinau, ar tai yra tinkama vieta jai kapinės“, – kalba Smilgių seniūnė Aušra Vyšniauskaitė.
„Tokios praktikos dar Lietuvoj negirdėjau, kad apgyvendint voveraites. Reikia iš kažkur jas įsigyti, gauti atitinkamai leidimus laikyti. Nemanau, kad tos voveraitės padės tuos kovus iškeldinti iš to medžio“, – tikina Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus atstovas Marius Kazlauskas.
Dar vieną seniūnijos svarstomą pasiūlymą – didžiulį ąžuolą iki sugrįžtant paukščiams dengti tinklu – gamtos žinovas vertina atsargiai, mat uždengti tokį daugiakamienį ir aukštą medį techniškai ir fiziškai labai sudėtinga.
Specialistas visgi ragina pasitelkti profesionalus ir leistinu metu tinkamai išgenėti šakas, kad varniniai paukščiai tiesiog nebesugebėtų ant jų susisukti lizdų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
