„Šiuo metu matome aukščiausią mirtingumo lygį per visą istoriją“, – gruodžio 30 d. žurnalistams sakė draudimo bendrovės „OneAmerica“ generalinis direktorius J. Scottas Davisonas, rašo guardian.com.
„Mirtingumas yra 40 proc. didesnis nei prieš pandemiją“, – sakė jis. Toks mirtingumas skaičiuojamas tarp darbingo amžiaus žmonių nuo 18 iki 64 metų. Taip pat padaugėjo vyresnio amžiaus amerikiečių mirčių – vienas iš 100 vyresnių nei 65 metų amerikiečių miršta.
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, nuo 2020 m. vasario mėn. JAV mirė daugiau nei 942 431 žmogus. Tyrimai rodo, kad ispanų, juodaodžių ir Amerikos indėnų bei Aliaskos vietinių gyventojų populiacijas neproporcingai paveikė didelis mirtingumas.
Pandemija išsiskiria, palyginti su kitomis ankstesnėmis krizėmis, sakė J. S. Davisonas: „Po vienos katastrofos per 200 metų būtų fiksuojamas 10 proc. didesnis mirtingumas nei prieš pandemiją. Taigi, 40 proc. yra tiesiog negirdėta.“
Pasak jo, daugelis mirčių nėra įtrauktos į oficialų mirčių nuo koronaviruso skaičių, nes jos įvyksta praėjus mėnesiams po užsikrėtimo COVID-19.
„Mirtys, apie kurias pranešama kaip mirtis nuo COVID-19, nepakankamai įvertina faktinius darbingo amžiaus žmonių mirčių nuo pandemijos atvejus. Gali būti, kad jų mirties liudijime parašyta priežastis nėra COVID-19, tačiau mirčių padaugėjo tiesiog didžiuliais skaičiais“, – pridūrė „OneAmerica“ generalinis direktorius.
Be mirčių nuo COVID-19, per pandemiją taip pat padaugėjo narkotikų perdozavimų, kas jau yra viena iš pagrindinių darbingo amžiaus suaugusiųjų mirties priežasčių. Taip pat pastebėtas žmogžudysčių padaugėjimas.
Draudėjai taip pat pastebi, kad daugėja ieškinių dėl neįgalumo – iš pradžių dėl trumpalaikio, o dabar dėl ilgalaikio neįgalumo, tiek dėl ilgojo COVID-19, tiek dėl pavėluoto kitų ligų gydymo. „Žmonės negalėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kurių jiems reikia, nes ligoninės buvo perpildytos“, – sakė J. S. Davisonas.
Mirtis nuo ilgojo COVID-19 buvo ypač sunku atsekti, nes mirties metu viruso organizme gali ir nebūti, tačiau būtent jis susilpnino organus arba sukėlė naujų mirtinų negalavimų.
„Matome, kad statistika pildoma kiekvieną minutę, – sakė Indianos universiteto Šiaurės vakarų ekonomikos docentas Micah Pollakas. Jis teigė, kad didelis mirtingumas ir neįgalumas išliks, nes užsikrečia vis daugiau žmonių.
„Mes tikrai nežinome, kaip atrodo viso šito pabaiga, – sakė M. Pollakas apie ilgąjį COVID-19. – Kuo ilgiau jaučiate infekcijos simptomus, tuo daugiau laiko gali išsivystyti tam tikros komplikacijos.“
Didelis mirčių skaičius M. Pollako nenustebino, atsižvelgiant į vienodai didelį susirgimų skaičių ir nežinomą naujo viruso poveikį.
„Yra tiek daug įrodymų apie šį ilgalaikį COVID-19 poveikį, kad aš natūraliai maniau, jog žmonės suprato, kad, ei, tikriausiai sulauksime daugybės mirčių – nebūtinai netrukus po užsikrėtimo, bet ir dėl infekcijos padarinių. Taip pat bus ne tik daug mirčių, bet ir negalių“.
Jis mano, kad šių nuostolių bus ir daugiau, daugėjant atvejų ir ligoninėms peržengus lūžio taškus.
„Žmonės sako, kad esame ant sveikatos priežiūros sistemos žlugimo ir panašių dalykų ribos, ir aš manau, jog mes tikriausiai jau praėjome tą tašką, – teigė M. Pollakas. – Mes tikrai nežinome, kas nutiks kitą mėnesį, kai visi šie omikron atvejai pateks į sveikatos priežiūros sistemą.“
Paskutinis susirgimų antplūdis padidina dvejų metų perkrovą ir perdegimą, o tai gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių sveikatos priežiūrai.
„Mes išeisime iš to su susilpnėjusia sveikatos priežiūros sistema, – sakė M. Pollakas. – Turime labai rimtų ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatos priežiūros sistemai, ir jei jų nespręsime dabar, pamatysime daugiau ligų, daugiau išvengiamų susirgimų, nesvarbu, ar tai būtų COVID-19, ar kitos ligos, kuriomis susirgs gyventojai“.
Pandemijos ekonominiai padariniai tikriausiai bus jaučiami ir ateityje, nes jau dabar jaučiamas nuolatinis darbo jėgos trūkumas.
„Šis darbuotojų trūkumas kol kas neišnyks“, – sakė M. Pollakas.
Be to, kad miršta daug žmonių, daugelis tampa neįgaliais, todėl jiems ir jų globėjams bus sunku dirbti kitus darbus.
„Ypač JAV mes tiesiog neturime labai gerų vaiko priežiūros išmokų, pagyvenusių žmonių priežiūros išmokų, šeimos priežiūros išmokų, – aiškino M. Pollakas. – Ir tol, kol tų dalykų neturėsime, žmonės turės palikti darbą ir teikti šias paslaugas.“
