Kėdainių ligoninės Reanimacijos skyriaus darbuotojai nuolat sulaukia nuoširdaus pacientų dėkingumo. Kartais išsakomo žodžiu, kartais – raštu, o kartais tiesiog dėkingu žvilgsniu. Ir iš tiesų – kaip įmanoma tinkamai padėkoti už išgelbėtą gyvybę? Juk būtent šiame skyriuje gelbėjami kritinių būklių pacientai, prie kurių nuolatos budi medicinos personalas, ir kur priimami sprendimai turi būti greiti, tvirti ir tikslūs. Šiame skyriuje ne vieta panikai ir dvejonėms. Ir tik stabilizavus paciento būklę galima lengviau atsikvėpti ir pacientui, ir medikui.
Turi naują vedėją
Nuo gegužės pirmosios Kėdainių ligoninės Reanimacijos skyriuje darbuojasi nauja skyriaus vedėja. Ja tapo gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gabija Akelaitytė.
Kėdainių ligoninės Reanimacijos skyriuje ji dirba ketverius metus, o nuo 1996 metų iki pat dabar dirba ir Kauno klinikų Neurochirurgijos skyriuje. Gydytoja sako, kad nors skyriaus vedėjos pareigos užkrauna ir papildomą administracinę naštą, šio darbo ji ėmėsi ramia širdimi,.
„Skyriaus vedėjo pareigos nėra tik administracinis darbas. Tai yra klinikinis darbas, kurį dirbu kas dieną, o greta jo atlieku ir administracinius įsipareigojimus.
Dieną priimu pacientus, dirbu su jais, skiriu gydymą. Kai baigiu klinikinį darbą, toliau dirbu administracinį darbą, o paciento gydymą tęsia kitas medikas.
Paprastai, kai gydytojas baigia darbą, pacientus perima kitas medikas, tęsia gydymą. Atsakomybė už paciento gydymą ir sveikatą pereina kolegai.
Bet kai vadovauji skyriui, reikia domėtis kiekvienu pacientu, sekti visų jų gydymą, nes galutinę atsakomybę už priimamus sprendimus vedėjas ir prisiima.
Mano patirtis yra pakankama tam, kad galėčiau užimti tokias pareigas.
Jaučiuosi tvirtai, nes žinau savo profesinių gebėjimų ribas, žinau savo asmenines charakterio savybes, kurios leidžia man užimti lyderio poziciją.
Žinau, kad jei žmogus ateina pas mane su pagalbos prašymu, aš jam galiu padėti.
Jei būčiau jautusi, kad tokia našta man per didelė, nebūčiau sutikusi imtis skyriaus vedėjos pareigų“, – užtikrintai sako G. Akelaitytė.
Pacientas – pirmoje vietoje
Kaip sako naujoji skyriaus vedėja, pasaulyje koronavirusas pakeitė daugelį dalykų. Medikų darbą – bene labiausiai. Atsiradus koronavirusui jiems teko prisitaikyti prie kitokios sistemos, o kartu prie jos taikytis tenka ir pacientams.
Medikė pripažįsta, kad nuo šios situacijos pavargo visi – ir pacientai, ir medikai.
Žmonės jaučia įtampą negalėdami gauti medicinos paslaugų taip, kaip anksčiau, o medikai dirba apsunkintomis sąlygomis. Tokia įkaitusi atmosfera tikrai neprisideda prie gero pacientų ir medikų ryšio.
Vis dėlto G. Akelaitytė tvirtai sako – pacientas visuomet yra pirmoje vietoje.
„Reanimacijos skyriuje darbas toks, kur reikia greitai priimti sprendimus.
Kai žmogus yra reanimacijoje, reiškia, kad jo gyvybinės funkcijos tiek nestabilios, kad jam būtina intensyvi priežiūra. Taigi ten mes pirmiausia rūpinamės žmogaus gyvybinėmis funkcijomis ir jų atstatymu, o koronaviruso testas atliekamas eigoje.
Kai žmogui blogai, jis būna piktas, išsigandęs, jaudinasi dėl savęs, gali elgtis įvairiai.
Yra įstatymas, kuris gina paciento teises. Bet nėra įstatymo, kuris gintų mediką nuo paciento. Mes esame pažeidžiami.
Taip, galioja nerašyta taisyklė, kad pacientas visada teisus. Pacientas gali elgtis agresyviai, neadekvačiai, piktybiškai – jis vis tiek yra teisus.
Skyriuje moterys kartais dirba su labai piktais ir agresyviais pacientais. Bandome, kiek įmanoma, vengti konfliktų, tačiau būna visko.
Tačiau mes suprantame, kad žmonės pavargę, suprantame, kodėl jie pikti.
Kai paciento būklę stabilizuojame, kai jis ima jaustis geriau, dažnai viskas pasikeičia – jie ima šypsotis, dėkoti mums“, – pasakoja daugiau kaip dvidešimties metų patirtį reanimacijoje turinti medikė.
Ligonine pasitiki
G. Akelaitytė užtikrinta – kėdainiečiai, jos teigimu, turi puikią ir saugią ligoninę. Reanimacijos skyriuje dirba nuostabus ir profesionalus kolektyvas, aukščiausios klasės gydytojai chirurgai, penkios slaugytojos, kurios tobulinasi ir siekia aukštesnio žinių bagažo universitetuose Klaipėdoje ir Kaune.
Skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, kaip greitai prie karantino sąlygų ir naujos sistemos prisitaikė krašto sveikatos priežiūros įstaigos. Tiesa, supratingumo iš pacientų pusės, panašu, šiek tiek pritrūksta.
„Medicina yra kintamas dalykas. Jei iki kovo mėnesio gyvenome vienaip, tai su koronaviruso atėjimu daug kas pasikeitė. Mes nebegalėsime grįžti atgal.
Medikams teko prisitaikyti prie naujo darbo stiliaus. Buvo daug streso, nežinomybės, klausimų. Kiekvienas budėjimas būdavo pasitinkamas su baime – juk kiekvienas pacientas gali būti sergantis.
Tačiau Kėdainiuose aš dirbu visiškai ramia širdimi, čia labai greitai ir tiksliai buvo sutvarkyta visa darbo sistema. Tai labai saugi ligoninė pacientams.
Viskas suorganizuota aukštu lygiu. Greitai ir operatyviai atskirti pacientų srautai, suformuoti atskiri priėmimai, reanimacija padalinta, paskirta izoliacinė palata ir „švari“ palata pacientams.
Tačiau medikų darbas tokiomis sąlygomis nėra lengvas.
Jei dirbame su izoliuotais pacientais, dėvime visą apsauginę aprangą, su respiratoriais, fiziškai po kelių valandų darbo ima trūkti oro. Reikia pailsėti, bet dažnai negalime – nes reikia rūpintis pacientais.
Ir nepaisant to, kad apsauginių vienkartinių rūbų turime pakankamai, visgi juos nusivilkti, apsivilkti – nėra taip paprasta. Tai užima laiko, kurio neturime tiek daug, kiek norėtume, ir kurį geriau skiriame pacientui, o ne sau.
Medikai labai pavargę, priėmimo skyriuje jie priima keletą dešimčių pacientų, tačiau pacientas to nesupranta, apie tai nepagalvoja. Tuo metu pacientui labiausiai rūpi jis pats arba jo artimasis, žmogus tikrai nesusimąsto, kad medikas gal jau visą dieną dirba neatsigėręs, nepavalgęs, net į tualetą kartais nėra kaip nueiti“, – apie gerokai pasunkėjusią medikų darbo kasdienybę kalba G. Akelaitytė.
Nori padėkoti
Kiekvienas ligoninės skyrius turi atsiliepimų knygą. Vienos jų užpildytos gausiau, kitos – menkiau.
G. Akelaitytė šypteli – Reanimacijos skyrius dažnai pacientams nepastebimas, lieka kaip koks slogus atsiminimas. Dažnai žmonės tiesiog džiaugiasi, galėdami iš jo pagaliau ištrūkti.
O ir medikų reabilituoti ir pasakoti gražių istorijų gydytoja sako neturinti kada: „Mes dirbame, gelbėjame žmonių gyvybes. Ne tiek jau daug laiko lieka kalboms“, – sako ji.
Tačiau kai kurie pacientai visgi atsimena, kad būtent Reanimacijos skyriuje vyko arši kova dėl paciento gyvybės. Ir nepamiršta padėkoti.
„Labai noriu išreikšti savo dėkingumą visam Reanimacijos skyriaus personalui.
Likimas taip lėmė, kad patekusi į šį skyrių pamačiau, koks nepaprastai sunkus yra medikų darbas, kiek kantrybės ir jėgų pareikalauja darbas su sunkiais, kartais net beviltiškais ligoniais. Kokia našta gula ant gležnų skyriuje dirbančių jaunų medikų pečių.
Jų švelnios ir geros rankos palengvina paciento kančias, o šiltos šypsenos ir skatinantys žvilgsniai duoda vilties pasveikti.
Labai dėkoju gydytojams, slaugėms, visam personalui už tai, ką jie daro dėl mūsų visų sergančių žmonių.
Gulėdama Kėdainių ligoninės reanimacijoje pirmą kartą pamačiau, ką reiškia mediko iš pašaukimo profesija.
Būkite laimingi, ramybės jums ir jūsų šeimoms, sveikatos ir sėkmės visame kame, Žmonės baltais chalatais“, – tokia padėka pasidalijo kraštietė Marija Krivickaja.
Kita kėdainietė, Vanda Zajevskienė, į Kėdainių ligoninę pateko pačiame karantino įkarštyje. Balandžio viduryje kritiškai pablogėjus sveikatai, moteris skubiai buvo greitosios nuvežta į ligoninę, o ten, sako ji, ja nuoširdžiai rūpinosi visi iki vieno.
„Balandžio 14 dienos vakare pablogėjus sveikatai pas mane atvyko Greitoji medicinos pagalba. Atvažiavo aukštas toks vyrukas, felčeris, buvo labai rūpestingas, nuvedė į automobilį. Jame dvi sesutės labai maloniai priėmė, apžiūrėjo, kalbino, klausinėjo, darė viską, kad man būtų lengviau, ramino.
Nuvežė su ratukais į Priėmimo skyrių, ten plaučius peršvietė. Visi buvo labai malonūs, labai rūpestingi.
Atvežė mane labai sunkios būklės, buvau dar sąmoninga, tačiau tikrai ne galvoje buvo paklausti vardų ar pavardžių, tačiau vis tiek labai noriu padėkoti visam personalui tiek Greitosios, tiek Priėmimo skyriaus.
Reanimacijoje vos mane įvežė, gydytoja ir slaugytojos pribėgo iškart, greitai lašelinę pastatė, visą laiką labai rūpinosi, pasakojo man, kokia būklė, kokia padėtis, ką ketina daryti.
Ir gydytojai, ir slaugės, ir valytojos – visos labai malonios, draugiškos. Vis paklausdavo, ar patogu, ar pagalvę pakedenti, ar pasodinti, ar paguldyti – rūpinosi manimi nuostabiai, jaudinosi, ar man viskas gerai, ar man patogu, nuolat lašines statė.
Reanimacijos skyriuje gulėjau tris paras, paskui perkėlė į Terapinį skyrių.
Skaičiau aš, kad Priėmimo skyriumi piktinasi žmonės, bet aš negaliu nė pusės žodžio pasakyti. Pirmiausia rūpinosi, kaip mane išgelbėti, tyrimą dėl koronaviruso paėmė, bet tikrai nebuvo, kad reikėtų laukti atsakymo ir tik tada gydytų. Jie iškart gelbėjo mane.
Esu labai dėkinga visiems medikams, kurie tuo laiku manimi rūpinosi ir išgelbėjo mano gyvybę“, – gražių žodžių negailėjo V. Zajevskienė.
