Koronaviruso pandemijai įsibėgėjus, Lietuvos bažnyčiose prie įėjimų buvo uždrausta laikyti švęstą vandenį. Taip siekiama sumažinti galimą viruso plitimą parapijose, mat į šventinto vandens indus rankas įkiša beveik kiekvienas bažnyčion įžengęs maldininkas.
Panaudojo dozatorius
Įėjus į Pilaitės Šv. Juozapo bažnyčią, šalia įėjimo pasitinka ne tik dezinfekcinio skysčio dozatorius, bet ir švęsto vandens stovas. Pridėjus prie jo rankas, į jas įpurškiami keli lašeliai vandens. Taip nėra jokio kontakto su vandens talpa.
Pilaitės klebonas Ričardas Doveika tokį būdą palaiminti save švęstu vandeniu parapijiečiams sugalvojo jau prieš kurį laiką.
„Viruso plitimo pradžioje buvo duotas nurodymas apskritai išimti iš viešo naudojimo šventinto vandens indus, kuriais naudojasi tikintieji atėję į bažnyčią. Nurodymas šiandien nėra atšauktas ir kai kurios parapijos rūpinasi pastatyti dezinfekcinio skysčio indus, kad būtų kuo patogiau žmonėms“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja R. Doveika.
Kunigas dabar jau nėra vienintelis tokią išeitį maldininkams sugalvojęs klebonas. Jo teigimu, Lietuvoje yra ir daugiau bažnyčių, kurios dezinfekcinio skysčio dozatorius naudoja švęstam vandeniui.
„Atsirado galimybė įsigyti bekontakčius dezinfekcinio skysčio stovus, o tada kilo ta mintis. Kodėl vienas dezinfekcinio skysčio indelių negalėtų tapti bekontakčiu šventinto vandens kelių lašelių užpurškimu žmogui ant rankos, kad žmogus galėtų taip pat saugiai, kaip dezinfekuoja rankas, galėtų taip pat saugiai pasinaudoti ir galimybe palaiminti save šventintu vandeniu, taip, kaip mes katalikai darome atėję į savo bažnyčią“, – pasakoja Pilaitės klebonas R. Doveika.
Kunigo teigimu, savęs palaiminimas šventintu vandeniu katalikams yra svarbi tradicija, todėl norėta ją sugrąžinti.
Šventinto vandens neturi
Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje švęsto vandens induose – nė lašelio. O ir kitaip nei Vilniaus Pilaitės parapijoje, čia dezinfekcinio skysčio dozatoriuose švęsto vandens taip pat nerastume. Parapija sako, kad dabar be švęsto vandens galima ir apsieiti.
„Už tai yra atsakinga Lietuvos vyskupų konferencija. Ji priėmė tokį sprendimą, o mes jo laikomės“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja Kelmės parapija.
Bažnyčia taip pat priduria, kad akivaizdaus poreikio turėti švęsto vandens parapijiečiai neišreiškė.
„Žmonės supratingi. Nebuvo poreikio iš žmonių pusės, kad jie primygtinai prašytų, o kažką naujo įvedinėti mes nesiryžome. Tai yra laikinas dalykas, išlauksime laiką ir vandenį vėl naudosime kaip naudojome“, – komentuoja Kelmės parapija.
Telšių vyskupijos kurijos kancleris kunigas Haroldas Šneideraitis naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad švęsto vandens paklausa didžiausia būna per Velykas. Mat tada švęstas vanduo būna specialiai šventinamas dalijimui. H. Šneideraitis taip pat pabrėžia, kad švęstas vanduo dabar nėra būtinas.
„Vadovaujantis Lietuvos vyskupų konferencijos nuorodomis, nebučiuojamos relikvijos ir nenaudojamas švęstas vanduo asmeniniam pasišlakstymui. Švęsto vandens dalijimas nėra būtina kokių nors apeigų dalis, todėl tai nesukuria jokių sunkumų vykdant Bažnyčios misiją“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja H. Šneideraitis.
Vandens indai bažnyčiose dar bus sausi
Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas kunigas Kęstutis Smilgevičius sako, kad nutarimas pašalinti visiems prieinamą švęstą vandenį vis dar galioja ir tikriausiai galios tol, kol pandemija baigsis.
„Vyskupų konferencijos nutarimu švęsto vandens, bent jau prie įėjimo, bažnyčiose nėra. Žmonės šiuo metu neturėtų naudoti šventinto vandens. Raginama nesinaudoti jokiomis priemonėmis, kurios skatina pandemijos plitimą“, – naujienų portalui tv3.lt sako K. Smilgevičius.
Pamaldos bažnyčiose šiuo metu atrodo įprastai – mišios vyksta gyvai. Nebėra visiems prieinamo švęsto vandens, o į pamaldas susirinkę parapijiečiai privalo dėvėti kvėpavimo takus dengiančias priemones, palaikyti didesnį atstumą. Taip pat, kunigai nebučiuoja relikvijų, o prieš kiekvieną apeigą, turinčią kontaktą su kitais asmenimis, Vyskupų konferencijos yra skatinami dezinfekuoti rankas.
