Prieš prasidedant mokslo metams Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta Vidaus reikalų ministerijos parengta Civilinės saugos stiprinimo koncepcija, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų. Vienas iš vidaus reikalų ministerijos iškeltų prioritetų šalies saugumui užtikrinti – civilinės saugos pagrindų pamoka švietimo įstaigose.
Vaikus mokytų evakuotis, susidėti išvykimo krepšį: apmokytų net pirmokus
Naujienų portalui tv3.lt pasidomėjus, ko tokiose pamokose būtų mokomi vaikai, Vidaus reikalų ministerija (toliau VRM – red. pastaba) atsako, mokiniai turėtų praktiškai išbandyti evakavimasi, išvykimo krepšio susidėjimą, mobiliųjų telefonų nustatymą perspėjimo pranešimams gauti ir kitų dalykų.
Anot VRM, tokios pamokos prasidėtų dar pradinėse klasėse ir jau pirmokėliams būtų formuojami pastarieji įgūdžiai, o siekiant nuoseklių žinių, dalykas būtų dėstomas iki 10 klasės. Pasak ministerijos, šis dalykas mokyklose padės vaikams suprasti pavojus, elgtis saugiai, o kilus nelaimėms galės pasirūpinti savo saugumu. Tuo metu vyresni mokiniai gebėtų padėti jaunesniems mokiniams išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai. Taip pat priduriama, kad civilinės saugos pagrindų mokyti turėtų mokytojai, apmokyti Ugniagesių gelbėtojų mokykloje.
Ministerija detalizuoja, kad į dalyko programą būtų įtrauktos tokios temos kaip:
- Pavojai pagal jų pobūdį (gamtiniai, techniniai, socialiniai, ekologiniai);
- Saugus elgesys (pavyzdžiui, ant ledo, vandenyje, uragano metu);
- Pasirengimas nelaimėms (šeimos planas, išvykimo krepšys ir kt.);
- Perspėjimas ir informavimas;
- Evakavimas.
„Mokyklos vargsta taip, kad tai yra Dievo rykštė“
Apie civilinės saugos pagrindų pamokos įtraukimą į ugdymo programą paklausus Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, šis nedaugžodžiavo:
„Manau, kad tokios programos turi būti integruotos į jau siūlomą Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą“ – teigė direktorius.
Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė teigė, kad apie planus parengti naują pamoką ugdymo įstaigoms žino, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad būtent tautinių mažumų mokyklose tai būtų perteklinis krūvis mokiniams. Kaip teigė pašnekovė, tokias mokyklas lankantys mokiniai jau turi po maksimalų galimą pamokų skaičių per savaitę.
„Pagal sveikatos bei švietimo ministrų patvirtintas normas mokykloms, vaiko krūvis negali būti didesnis nei 35 pamokos per savaitę. Jei kalbame apie privalomą civilinio saugumo pamoką, tautinių mažumų mokyklose visi 11-okai, 12-okai be išimties visi turi po 35 pamokas. Jiems ši pamoka būtų tiesiog fiziškai neįmanoma“ – sakė direktorė.
J. Andrijauskienės pasiteiravus, ar tokio dalyko mokyklose reikėtų, ji atsako, kad aukštesnės institucijos neturėtų mokykloms „prikabinti“ papildomų prievolių:
„Šiuo atveju kiekvienas paklodę trauktų į savo pusę. Suprantu, kad mes ruošiame savarankišką žmogų, kuris turi ugdytis visais klausimais, bet mokykla neturi tapti institucija, kur kiekviena kita aukštesnė institucija prikabina mokyklai prievolę vieno dalyko, kito, trečio, ketvirto, penkto ir taip toliau. Jau pagal sporto įstatymą su privalomomis trečiosiomis sporto pamokomis mokyklos vargsta taip, kad tai yra Dievo rykštė.
Mokyklų infrastruktūra nėra pritaikyta nei persirengti tokiam kiekiui vaikų, nei fiziškai tilpti į sales. Kiekvienos papildomos pamokos pridėjimas nesumažinant to, kas buvo prieš tai, yra didžiulis papildomas krūvis vaikams ir neatitinka patvirtintų higienos normų“ – teigė direktorė.
