Pasak Neringos (tikrasis vardas ir pavardė red. žinoma), šis košmaras tęsėsi jau kurį laiką. Moteris virpančiu balsu prisimeną akimirką, kai įžengė į savo namus ir suprato, kad kažkas negerai.
„Grįžusi po darbo, aš įėjau į butą ir supratau, kad kažkas bute rūko, nes buvo ryškus cigarečių kvapas. Kadangi aš pati nerūkanti ir bute daugiau nieko nebuvo ir negalėjo būti – tai man sukėlė tokį įtarimą.
Aš įėjau į kambarį, į miegamąjį ir jis sėdėjo ant lovos ir laikė didelį peilį. Tada jau pradėjo pulti mane su tuo peiliu.
Viskas įvyko žaibiškai, aš surėkiau, pradėjau šauktis pagalbos, matyt, jis to irgi išsigando, jis išmetė peilį ir pargrūdo mane ant žemės. Tada jis pradėjo mane dusinti, su rankomis uždarė ir užspaudė man nosį ir burną, kad negalėčiau kvėpuoti ir rėkti“, – pasakojo Neringa.
Moteris aiškina, kad vyras nedavė ramybės: „Jis persekiodavo mane“
Anot moteris, vyras palaikė ryšį su vaiku, tačiau kontakto su juo neišvengdavo ir ji pati. Pasak jos, buvęs vyras moterį persekiodavo ne tik prie namų, bet ir prie darbo. Neringa sako, kad iki pat dabar jaučia stiprią baimę jį sutikti parduotuvėje ar kur kitur.
„Mes lig tol gi bendravome dėl vaiko ir šnekėjome, kad galbūt kažkas pasikeis, jis sakė, kad viską suprato, bandys vėl iš naujo. Bet iš mano pusės, supratau, kad niekas nepasikeis, jau viskas.
Vis tiek jis persekiodavo mane kartais, prie mano darbovietės jis mane sekdavo, stebėdavo. Jis stebėjo mane ar aš bendrauju su kitais vyrais. Man tai tapo baime. Baime, kad eidama į tą pačią parduotuvę atsisukusi už nugaros pamatysiu jį.
Aš visą laiką gyvenau baimėje, kad jis kažkur netoli, o dabar man tai ypač sunku – užeina isterijos [priepuoliai]“, – sako moteris.
15 metų santuokos pasiglemžė smurtas artimoje aplinkoje
Neringa teigia, kad šeimoje buvo juodo ir balto, tačiau pradžia buvo graži. Vyras priėmė vaiką iš praeitos santuokos, rūpinosi šeima ir buvo geras. Tačiau pasaka pavirto košmaru – pandemija vyrą paglemžė į alkoholio liūną. Pasak Neringos, vis dažnesnis išgėrimas palaipsniui virto priklausomybe ir pakeitė artimo žmogaus elgesį.
„Mes buvome 15 metų. Tokių dalykų buvo ir anksčiau, būtent dėl to mes ir išsiskyrėme. Prieš metus aš jau supratau, kad čia nieko gero nebus. Ir pradėjome ruoštis skyryboms. Dar prieš tai man reikėjo susirasti darbą, nes kurį laiką nedirbau po pandemijos. Susiradau darbą ir truputis po trupučio ėjau link to.
Tokie santykiai nebuvo visada. Aš iš pirmos santuokos irgi turiu vaiką, labai gražiai mes gyvenome. Pasikeitė jis per pirmąjį karantiną, galbūt buvo per daug alkoholio. Šiaip jis turi normalų ir gerą darbą.
Kai jis nevartoja alkoholio – jis visiškai kitoks žmogus. Bet paskutiniu metu jis kiekvieną dieną vartodavo alkoholį, matyt, tai ir paveikė.
Jis nenorėjo išspręsti kažkokių tai problemų ir taip susiklostė tokia situacija. Esu labai išsigandusi, aš patyriau labai didelį šoką ir man dabar yra tikrai sunku psichologiškai“, – sako Neringa.
Šiuo metu vyrui yra skirtas apribojimas ir Neringa su buvusiu sutuoktiniu neturi jokio kontakto.
„Per šį laiką aš jo niekur nepastebėjau, jis niekur nesirodė“, – sako Neringa.
„Aš negaliu pasakyti ar jis buvo neblaivus, taip ir nesupratau, gal jis buvo išgėręs, bet tiksliai negaliu pasakyti. Jis buvo labai piktas, agresyvus. Jam yra skirtas apribojimas, su vaiku jam nėra apribojimų.
Mes išsiskyrėme jau prieš pusmetį ir gyvename atskirai. Šiuo metu aš jokio kontakto su juo neturiu. Esu visur jį užblokavusi ir neleidžiu susitikti net su vaiku.
Po to įvykio, kai tai įvyko, jis kitą dieną anksti ryte vėl bandė pakartoti tą patį, tik tiek, kad aš spėjau užsirakinti ir išsikviesti policiją“, – teigia ji.
Moterų informacijos centras: įrodyta, po skyrybų smurtas suaktyvėja ir tampa žiauresnis
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė sako, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję asmenys kreipiasi į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir taip gauna tinkamą pagalbą, tačiau ne su visais asmenimis eina susisiekti.
„Tokiu atveju, kai žmogus kreipiasi į policija yra nustatoma situacija, gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, tada pranešimas gaunamas į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris yra priskiriamas pagal teritoriją. Tada Specializuotos kompleksinės pagalbos centras turi per vieną darbo dieną pabandyti susisiekti su nukentėjusiu asmeniu. Aišku, gali kažkas ir nepavykti, bet jei turime adresą, tokiu atveju persiunčiame informacinį laišką“, – teigia ji.
Pasak J. Šeduikienės, šis visai neseniai įvykęs smurto akibrokštas nėra žiauriausia situacija. Moterų informacijos centro direktorė teigia, kad tokių istorijų pasitaiko ir su žiauresnėmis aplinkybėmis, tačiau gaila, kad ne visoms galima padėti.
„Čia tikrai nėra žiauriausias atvejis, aišku, tai yra labai konfidenciali informacija ir ja nesidaliname, bet yra tikrai ir sudėtingesnių atvejų negu šitas, jis nėra kažkuo tai išskirtinis. Taip, faktas, kad įvykus skyryboms ar po skyrybų proceso – smurtas suaktyvėja ir tampa žiauresnis. Tai yra įrodyta pagal universitetų, daktarų praktiką. Tada ir mums tikrai labai gaila, kad moterys nesulaukia tos pagalbos“, – pasakojo J. Šeduikienė.
Liepą Lietuvoje įsigaliojo nauja apsaugos nuo smurto šeimose priemonė, kitaip vadinamas smurto orderis, kuris pareigūnams leis iš namų 15 parų nedelsiant išvaryti ne tik smurtaujančius vyrus ar moteris, bet ir tuos, kurie pareigūnams pasirodys galintys kelti smurto riziką.
Tad, skirtingai nei iki šiol, dabar net nereikės jokio įrodymo, kad smurtas nėra išgalvotas. Jei tik kas nors manys, kad sugyventinis ruošiasi prieš jį psichologiškai, fiziškai, ar ekonomiškai smurtauti, jis jau galės kviesti policiją.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis pasakojo, šiuo metu tik apie 20 proc. pranešimų apie galimą smurtą šeimose yra tiriami pagal baudžiamojo proceso taisykles, o apie 80 proc. patenka į „pilkąją zoną“, kai pradėti ikiteisminio tyrimo galimybių nėra. Pasak jo, apsaugos nuo smurto orderis turėtų padėti būtent tokiais pilkais atvejais, kai nubausti už smurtą neišeina, bet reikia sudaryti galimybes potencialiai aukai apgalvoti savo ateitį.
2022 metais smurto artimoje aplinkoje skaičius nežymiai išaugo, 10,3 proc. nukentėjusių buvo nepilnamečiai vaikai, aštuonios iš dešimties – moterys, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Pasak statistikos, 90,8 proc. vaikų nukentėjo nuo savo tėvų ar įtėvių.
Taip pat pažymima, kad daugiau nei ketvirtadaliu išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius, o didžioji dalis smurtautojų išlieka vyrai.
Agentūros teigimu, iš viso 2022 metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, padaryti dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai yra 1,2 proc. daugiau nei 2021-aisiais.
Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė 14,4 proc. visų registruotų nusikaltimų, o aštuoni iš dešimt dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys.
„2022 metais užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio“, – teigiama pranešime.
Dauguma (5,5 tūkst., arba 94,1 proc.) praėjusiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jie sudarė 60,9 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų – kiek mažiau, nei 2021 metais (62,7 proc.).
Pranešime nurodoma, jog praėjusius metus lyginant su 2021-aisiais 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat išaugo nužudymų artimoje aplinkoje (nuo 21 iki 25).
2022 metais buvo užregistruoti 4 388 įtariami asmenys, padarę nusikaltimus dėl smurto artimoje aplinkoje (2 proc. mažiau nei 2021 metais). Iš jų 86,3 proc. buvo vyrai.
Daugiau kaip pusė įtariamų (kaltinamų) asmenų (57,7 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (21,3 proc.) – pagrindinį, 13,7 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 7,2 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.
