Galiausiai taškas istorijoje nėra padėtas iki šiol, o kiekviena pusė turi savo istorijos versiją. Viešai apkaltinta vaikų mama dėl visko net parašė pareiškimą policijai.
Paliko vienus?
Vaikų teta Ingrida, nusprendusi paviešinti istoriją, teigė, kad vaikai, kurių mažiausiam tėra vieneri metukai, jau ne pirmą kartą yra paliekami visiškai vieni. Ir visai ne tada, kai mama dirba – o naktimis ir vakarais.
„Mama Gintarė V., jei galima ją taip vadinti, augina 4 mažamečius vaikus, mažiausiai tik metukai. Jau ne vieną kartą iš jos vaikai buvo paimti pas globėjus, bet vis grąžinami…
Visiškai naujas įvykis – jei patys vaikai nebūtų kreipęsi pagalbos, turbūt iki dabar nežinotume, kas vyksta ir kas būtų įvykę.
Vaikai naktį paliekami vieni, pasakojo, kad daug kartų taip jau buvo. Užrakinta tik viena spyna, mama turbūt pamiršo, kad vaikai išeis. Apsirengė ir vidury nakties išėjo vaikai pas močiutę.
Kitą kartą mama per neapdairumą paliko telefoną, vaikai paskambino močiutei, pasakė, kad yra vieni, močiutė atėjo ir lipo pro langą su jais pabūti.
Teta paskambino reikiamoms institucijoms, jie atėję rado vaikus vienus, pasiėmė ir išvežė, visi keturi vaikai sergantys, o mažiausioji paguldyta į ligoninę“, – pasakojo Ingrida.
Moteris sakė, kad tokių ir panašių istorijų yra daugiau. Yra buvę, kad vieni namie palikti vaikai tiesiog atsirakino buto duris ir nakčia išėjo pas močiutę – Gintarės mamą. Ji Ingridai taip pat ne kartą yra sakiusi, kad mama, kaip gegutė, vaikus dažnai palieka vienus.
Nelankė
Ji pasakojo, kad ligoninėje mama mažylės nelankė.
„Aš sulaukiau vyro, palikau savo vaikus su juo ir išlėkiau iki ligoninės pas mažylę. Buvau ten apie trečią dienos. Pasiėmiau pavalgyti, pamaitinau ją, buvau su ja ir grįžau namo tik po 11 valandos vakaro, kai mažylė užmigo“, – pasakojo Ingrida.
Tą komentaruose patvirtino ir palatos kaimynė.
„Pati savo akimis mačiau tą mažą mergaitę, ligoninėje paguldytą, gulėjo palatoje viena, kol vėliau pas ją atėjo jos teta. Esu pakraupusi po tokio realaus matymo. Mergaitė labai miela, visą laiką šypsojosi ir žaidė su teta“, – rašė kraštietė Lina.
Pirmiausia išsigando
Ingrida pasakoja, kad iš motinos namų paimti vaikai buvo apgyvendinti būtent pas ją. Berniukas, kuris su Ingrida neturi jokių giminystės ryšių, ir trys jo brolio dukros gyveno vienuose namuose su dar trimis pačios Ingridos vaikais.
Moteris neslepia, kad keturi sergantys vaikai jai tuokart buvo per didelis iššūkis.
„Aš atvirai sakau, man buvo per sunku. Taip ir pasakiau vaikų teisėms, todėl mažiausioji mergytė buvo paimta ir perkelta pas laikinuosius globėjus. Bet kai praėjo kiek laiko, viskas kiek nurimo, aš supratau, kad ją būtinai turiu pasiimti ir auginti, kol jmergaičių tėtis grįš iš įkalinimo įstaigos.
Naktimis nemiegu, man prieš akis mažylė, na, aš padarysiu viską, kad tik ji saugiai gyventų pas mane.
Žmonės dar ne tiek vaikučių užaugina“, – pasakojo Ingrida ir pridūrė, kad parašė ilgą žinutę apie savo elgesio priežastis bei apsisprendimą ir vaikų teisių specialistei, kuruojančiai šį atvejį.
Ingrida sakosi negalinti priimti pas save ir berniuko, mat jis yra Gintarės ir kito vyro sūnus. Ingridos brolis Algirdas jį augino kaip savo sūnų, tačiau, Ingridos teigimu, vaikų mama artimųjų globa jam gali pasirūpinti ir iš savo pusės – mat ji turi platų giminaičių ratą.
Ne pirmas kartas
Algirdas ir Gintarė jau ne pirmą kartą susiduria su panašiomis situacijomis, į kurias įveliami vaikai. Prieš kurį laiką į „Rinkos aikštę“ kreipėsi pats vaikučių tėtis, kuris guodėsi, kad vaikų teisės nori iš jo atimti vaikus.
Tiesa, tada su vaikų mama Algirdas buvo susipykęs, vėliau, panašu, kad susitaikė ir susilaukė dar vienos dukters.
Likimas susiklostė taip, kad visai neseniai vyras jau trečią kartą pateko į įkalinimo įstaigą už sukčiavimą.
Nors mergaičių globa ir gyvenamoji vieta teismo nustatyta su tėvu, kol šis atlieka bausmę, vaikai, be abejo, gyvena su mama.
Ingrida kaltina Gintarę, kad ji aplaidi mama, kuri palieka vaikus vienus, jai esą labiau rūpi gastroliuoti, vakarais važiuoti į garažus ir leisti ten laiką su draugais.
Moteris norėtų savo brolio dukrytes auginti iki tol, kol jis 2025 metais grįš iš įkalinimo įstaigos.
Primelavo?
Pati Gintarė su žurnalistais bendravo geranoriškai ir teigė, kad baigia susitaikyti su tuo, koks yra Algirdas ir jo giminė.
Pasak moters, Ingridos socialiniame tinkle aprašyta istorija – laužta iš piršto, mat vaikų vienų ji niekada nebuvo palikusi. O kažkur išeiti pasižmonėti, vaikus palikus su suaugusiuoju, niekas nedraudžia.
„Pusė yra neteisybės prirašyta ir yra parašytas pareiškimas į policiją. Vaikai buvo ne vieni, jie buvo palikti su vaikų teta iš sūnaus tėčio pusės.
Iš pavydumo tiesiog ar keršto kažkokio, sužinojusi, kad manęs nėra namie, kad vaikai palikti su kitu žmogumi, iškvietė policiją. Patikrino tetos blaivumą, ji buvo blaivi. Policijai išvažiavus ji susirinko vaikus ir išsivežė juos pas save“, – savo įvykių versiją pasakoja Gintarė.
Moteris pridūrė, kad tokios istorijos yra toli gražu nebe naujiena ir esą viskas nutinka tada, kai vaikų tėvas būna uždaromas į įkalinimo įstaigą.
„Tokia giminė ten, žinokit. Ar Algirdas laisvėj, ar sėdi, vis tiek jie ieško kaip įkąsti.
Susitaikai ir gyveni, nes vis tiek, bendri vaikai, žinai, kad kitaip nebus…
Ir jam reikia eiti pas psichologus, bet jis nepriima pagalbos. Mane kur siunčia, aš visur einu, nuo to blogiau nebus.
O jis nesusitaiko su realybe. Sėdi ten, prisigalvoja nebūtų dalykų. Nepripažįsta savo klaidų – jis čia negeria, niekur nelaksto, aš viena tik bloga, gerianti ir vaikštanti visur“, – pasakojo moteris.
Vaikus susigrąžins
Gintarė sako nežinanti, kodėl paaiškėjus, kad vaikai visgi nebuvo palikti vieni, vaikų teisių specialistai jų negrąžino jai, o perkėlė pas globėjus.
„Vaikai ne su manimi, bet aš juos susigrąžinsiu.
Juos visada iš manęs paima ir po mėnesio grąžina, kaip užburtas ratas.
Na, neturi dėl ko jie iš manęs atimti“, – sakė vaikų mama.
Moteris sako daranti viską, kad vaikus susigrąžintų.
„Dabar susiradau darbą, jau greitai imsiu dirbti. Tiesa, po to, kai vaikai man bus grąžinti, dirbti nebegalėsiu, nes mažiausiajai tik vieneri metukai. Tačiau kol vaikai ne pas mane, man sustabdytos visos išmokos, o aš turiu rodyti kažkokias pajamas“, – sakė Gintarė.
Ji pridūrė, kad dar turės gauti pažymas iš psichiatro apie tai, ar jai reikalinga psichologinė stebėsena bei atlikti testą apie priklausomybę alkoholiui.
Kenčia vaikai
Kaip bebūtų paradoksalu, abi pusės – tiek Ingrida, tiek Gintarė – sako labiausiai besirūpinančios vaikais.
Ingrida pasakojo ne kartą rūpinusis Gintarės ir Algirdo dukromis, apiperkanti, lankanti jas, prižiūrinti, jei mamai reikia kur išeiti. Būta ir tokių laikotarpių, kai vienas ar kitas jos brolio vaikas gyvendavo pas ją. Ingrida labai jaudinasi dėl mažiausios dukterėčios, kuri, jos teigimu, labai bijosi svetimų žmonių, tad mintis, kad vaikas yra pas svetimus žmones, Ingridai yra sunkiai pakeliama.
Gintarė savo ruožtu jaudinasi, kad vaikams visos šios istorijos ir pakartotinis paėmimas iš namų kenkia emociškai, o apie tai vaikai jai nepasipasakoja.
„Dirba su vaikais psichologas, bet man jie nieko nepasipasakoja.
Žinoma, kai grįžta namo, viską per aplinkui, švelniai bandau paaiškinti. Pakalbam ir gyvenam toliau, bet nuolat kaip ant tiksinčios bombos.
Gaila, kad jie nepagalvoja, kaip tai kenkia vaikams. Kėdainiai juk mažas miestas, vaikai mokyklas, darželius lanko, juk visi viską žino… Kas mane pažįsta, žino, kokia situacija yra iš tiesų, bet vaikams viskas yra labai sunku“, – guodėsi vaikų mama.
Liks mamai?
Tuo tarpu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba informavo, kad situacija jiems, be abejo, yra žinoma ir kol kas yra atliekama jos analizė.
Vis dėlto panašu, kad vaikai iš tiesų bus grąžinti mamai, mat laikinoji globa pas artimuosius būna priskiriama tik visai kraštutiniais atvejais.
„Šiuo metu sunkumų patiriančios šeimos vaikai yra saugioje aplinkoje. Vaikų situaciją šeimoje jau įvertinome, todėl vienam iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, ir vaikams teikiama pagalba.
Tolimesni sprendimai bus priimti atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus ir teikiant pagalbą įvykusius pokyčius. Siekiame užtikrinti vaikams saugią stabilią aplinką, kur bus atliepti vaikų fiziniai ir emociniai poreikiai, jie sulauks rūpesčio ir šilumos.
Vaiko globos klausimas sprendžiamas tik tada, kai iki tol jau išbandytos visos priemonės padėti šeimai ir jos rezultatų nedavė arba šeima nėra linkusi spręsti savo sunkumus“, – informavo tarnybos atstovė Ramunė Liubinaitė.
Padeda šeimai
Ji akcentavo, kad pirmiausia yra siekiama padėti šeimai, kuriai reikia pagalbos – dirbama su tėvais, bandant jiems parodyti, kaip jų elgesys kenkia vaikams.
„Svarbu žinoti, kad kiekviena šeima pirmiausia sulaukia pagalbos.
Stengiamės padėti šeimai suprasti, ką darė ne taip, koks elgesys žeidė jų vaiką, žengti konkrečius žingsnius keičiant gyvenimo būdą, stiprinant tėvystės įgūdžius.
Tam pasitelkiami socialines paslaugas teikiantys savivaldybių specialistai, o esant poreikiui – Tarnybos mobilioji komanda: psichologas, socialinis darbuotojas, priklausomybių specialistas. Komanda su šeima dirba visą mėnesį, motyvuoja tėvus spręsti savo problemas, nukreipia pagalbos į kitus specialistus.
Minėtoje situacijoje mobiliosios komandos pagalba taip pat yra pasiūlyta.
Vaiko prigimtinė teisė – augti biologinėje šeimoje ir vaikui visada geriau augti savo tėvų priežiūroje, todėl tėveliams sudarytos visos galimybės padėti sau ir vaikui – pasinaudoti socialine pagalba, konsultuotis su psichologu ar priklausomybių specialistu, kiekvienoje savivaldybėje veikia pagalbos šeimai centrai, pagalbą siūlo ir nevyriausybinės organizacijos“, – sakė tarnybos atstovė.
Globą visgi paskyrė
Vis dėlto galiausiai paaiškėjo, kad visų mergaičių globėja paskirta buvo Algirdo sesuo Ingrida. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atsiuntė teigiamą jos įvertinimą ir galimybes tapti savo brolio vaikų globėja.
Moters teigimu, vaikų mamai paskirtas vienerių metų laikotarpis, per kurį ji turėtų įrodyti, kad jos elgesys keičiasi, ir tik tada vaikai galėtų būti grąžinti jai.
Jeigu pastebėjote, kad vaikui reikia pagalbos, kviečiame nelikti abejingais ir padėti ją rasti. Visuomet galite kreiptis į artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių. Su vaiko teisių gynėjais susisiekti galima ir skambinant į Vaiko teisių liniją nemokamu tel. 8 800 10 800. Konsultacijos teikiamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Daugiau apie Vaiko teisių liniją: https://vaikoteises.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vaiko-teisiu-linija
Autorius: Eglė KUKTIENĖ
Šaltinis: www.rinkosaikste.lt
