Šio dokumento ekspoziciją Gedimino pilyje atidarė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Jis gimtadienio proga sveikino vilniečius ir lietuvius taip pat teigė, jog „galime džiaugtis geriausiais sostinės gyvavimo laikais“.
„Gediminas, rašęs šį laišką, tikrai tikėjosi gero gyvenimo šiam nuostabiam miestui. Mes jį tikrai turime“, – ceremonijoje kalbėjo meras.
„Man atrodo, kad šitas laiškas turėtų mums būti labai didelis įkvėpimas (...). Noriu palinkėti miestui šimtmečius į priekį laikytis Gedimino laiške užkoduotos tradicijos ir to geno, nes šitas genas yra nuostabus“, – pažymėjo jis.
Vilniaus turizmo ir plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė pažymėjo, kad nuorašo atidengimas yra „istorinis momentas“ miestui.
Laiško, kuriuo Gediminas kvietė į Vilnių Europos pirklius ir amatininkus, nuorašą galima pamatyti Gedimino pilies bokšte nuo trečiadienio.
„Galime pasakyti, kad atidarome pirmą parodos dalį (...). Šios dienos parodos pagrindinis eksponatas yra Gedimino laiško vienalaikis nuorašas, parašytas Vilniuje, Gedimino pilyje, prieš 700 metų“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Jos teigimu, tai yra „originaliausias dokumentas, liudijantis apie Vilniaus miesto gimimą“.
„Tai yra pirmas kartas kai dokumente net kelis kartus yra įrašytas Vilniaus vardas“, – pažymėjo ji.
Neišlikus laiškų originalams, šis nuorašas yra pats autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas, nuolat saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve. Jį bus galima išvysti iki birželio 4 dienos, vėliau jį pakeis faksimilė.
Taip pat trečiadienio pavakare Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, įamžinęs minėtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio laišką.
1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Europai.
Minėtu laišku pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.
