Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja iš specialios saugyklos stalčiaus traukia, rodytųsi, krūvelę A4 formato popieriaus lapų. Iš tiesų tai specialūs vokai, kuriuose – eksponatai ypatingi ne tik muziejui, bet ir visai Lietuvai. Vokuose itin retos, nesuskaitmenintos, pirmos kada nors darytos Vilniaus ir Kauno nuotraukos, galinčios nukelti mus net į 19 a. vidurį, taigi daugiau nei 150 metų atgal.
„Mūsų šita konkreti kolekcija buvo įsigyta už 20 tūkst. 15 fotografijų, 20 tūkst. Sakyčiau, tokia kaina su nuolaida“, – sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė.
Brangiausia kolekcijos nuotrauka muziejui kainavo 3000 eurų, tai pirmojo Vilniaus fotografo Abdono Korzono sostinės vaizdas nuo Tauro kalno su į kadrą pakliuvusiais dviem nustebusiais lietuviais. Nuotrauka daryta 1860 m.
To meto Vilniaus gyventojai, vargu, ar galėjo net įsivaizduoti 8 aukštų šildomą betono sienų būstą su palydovinėmis lėkštėmis ant stogo.
„Čia tik labiau gal atsirado tas išaugimas pastatų – urbanizacija. Tiesiog išplėtė ir pakeitė vaizdinį vien dėl to, kad tu stebi jau šiuolaikinį modernų miestą“, – pasakoja muziejininkas Andrius Kuolis.
„Mes taipogi matome stabtelėjusius ir iš nuostabos sustingusius praeivius, kuriems pasisekė – jie tapo vieni pirmųjų Lietuvos žmonių, kurie spontaniškai įsiamžino fotografijoje“, – teigia V. Ulinskytė-Balzienė.
Pirmojo Vilniaus fotografo nuotraukų visame pasaulyje yra išlikę vos dvi dešimtys. Neabejotinai viena įdomiausių – ir dabartinės Lukiškių aikštės vaizdas su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.
„Mažiausiai pasikeitė reljefas, reljefas nepasikeitė. Žymiai keitėsi, aišku, gatvių tinklas. Kur anksčiau, pavyzdžiui, Lukiškių aikštės nuotraukoje matomi tokie išvaikščioti takai dar, smėlio keliai, užmiesčio keliukai – dabar ten yra gatvės. Ir aišku išaugę namai. Ką fotografavo priemiesčius – dabar tie priemiesčiai tapo miesto centru“, – kalbėjo istorikas Dainius Junevičius.
14-ą kitų muziejaus įsigytų nuotraukų darė Vengrų fotografas Antalis Rohrbachas. Kauną jis įamžino fiksuodamas Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimo darbus.
„Na ir fotografuodamas geležinkelio tiesimo darbus jis, be abejo, užfiksavo ir aplinką. Ir taip mus pasiekia pirmosios Kauno fotografijos“, – sako V. Ulinskytė-Balzienė.
Toje vietoje, kur plyname lauke prie Nemuno stabtelėjo dviejų žirgų tempiama karieta, viskas kardinaliai pasikeitę.
„To Kauno, matote, tik tiek ir yra. Tai yra labai nedaug, toks įdomus sprendimas jo, būtent, iš to Karmelitų priemiesčio. Matos, laukas yra, net valdžia manėsi sukurti poilsio parką. Tas projektas ilgainiui neįvyko, bet vieta turėjo būti būtent tas parkas“, – pasakoja A. Kuolis.
Iš istoriko Dainiaus Junevičiaus įsigytoje kolekcijoje, beje, ir ankstyvieji Latvijos, Baltarusijos vaizdai.
„Rohrbachas apie 1861 m. fotografavo tiltų statybą, atvažiavo fotografuoti geležinkelių tiltų statybos į Lietuvą, bet jis fotografavo ir daugiau dalykų. Taip atsitiko, kad aš tyrinėdamas ir Korzoną ir Rohrbachą, jų veiklą Lietuvoje – aš kažkaip vieną kartą ir susidūriau su šitų nuotraukų rinkiniu. Ir jis paskui atsidūrė ir pas mane“, – teigia D. Junevičius.
Pirmųjų Vilniaus ir Kauno fotografų nuotraukų pasaulio kolekcijose yra išlikę labai nedaug ir istorikas abejoja, ar Lietuvos dabar turimos kolekcijos dar pasipildys. O kadangi dabar būriuotis ir lankyti muziejų nevalia – į istorines nuotraukas kviečiama paspoksoti nuotoliniu būdu – Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Lietuvos muziejų informacinės sistemos „LIMIS“ tinklapiuose.
Visus palyginimus ir įspūdingas nuotraukas galite išvyste vaizdo siužete, esančiame viršuje.
