Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius didelį G. Nausėdos dėmesį vidaus politikai vertina kaip Konstitucijos ir valdžių padalijimo principo pažeidimą. Pasak eksperto, tokio masto prezidento kišimosi į Vyriausybės reikalus Lietuvos politikoje dar nėra buvę.
„Tai yra dviejų premjerų Vyriausybė, kur G. Nausėda aiškiai svarbesnis už G. Palucką“, – tikina jis.
„Manau, kad šiaip tai yra Konstitucijos ir valdžių padalijimo principo pažeidimas, kad G. Nausėda kišasi į absoliučiai visas sritis. Bet tai nėra naujiena Lietuvos politikoje – Dalia Grybauskaitė mėgdavo domėtis daugiau, negu reikia, kai kuriais atvejais ir Valdas Adamkus, bet tokio masto kišimosi, kai kontroliuojama praktiškai viskas, pradedant paskyrimais ir baigiant tuo, ką jie daro, to Lietuvoje dar nėra buvę“, – teigia politologas.
Tuo metu politologas, MRU lektorius Vytautas Dumbliauskas mano, kad prezidentui dera rūpintis šalies reikalais.
„Supraskite ir jį – tave renka tauta visuotiniuose rinkimuose ir tu laimėjai triuškinančiai, virš 70 procentų (74,15 proc. – red. past.). Tai rodyti, kad tau neįdomu vidaus politika, būtų netgi nekorektiška“, – sako jis.
„Galų gale jis nori ir į istoriją įeiti, nori būti mylimas, nori būti gerietis“, – priduria V. Dumbliauskas.
Medaus mėnesį gali užbaigti premjero žodis
G. Nausėdos ir socialdemokratų tango prasidėjo dar prieš prezidento rinkimus, kai partija antros kadencijos siekusiam G. Nausėdai pareiškė paramą. Rinkimai įvyko ir pavyko – G. Nausėda triuškinamai laimėjo prieš buvusią premjerę konservatorę Ingridą Šimonytę.
Po kelių mėnesių vyko Seimo rinkimai, kurių metu G. Nausėda ir jo komanda tarsi atsidėkodami rėmė socialdemokratus. Rinkimų naktį prezidento patarėjas Frederikas Jansonas netgi pasirodė socialdemokratų štabe su spragėsiais.
Ir ne be reikalo – socialdemokratai laimėjo Seimo rinkimus, o tai reiškė, kad antroje vietoje likę konservatoriai buvo nustumti į šoną. Tai, anot V. Valentinavičiaus, buvo vienas iš pirmųjų bendrų G. Nausėdos ir socialdemokratų tikslų.
„Pirmiausia, buvo siekiamybė iš rinkimų pašalinti konservatorius ir neprileisti jų į valdančiąją daugumą. Tame žaidime bet kas gali eiti į Vyriausybę, įskaitant R. Žemaitaitį, tik ne konservatoriai“, – komentuoja jis.
„Galima sakyti, kad G. Nausėda gavo tokią valdančiąją koaliciją, kokios norėjo. Aišku, jos pagrindas yra socialdemokratai. Sąjunga su jais ir pagalba V. Blinkevičiūtei apgaunant rinkėjus – visa tai buvo“, – priduria V. Valentinavičius.
Valdančioji koalicija, kurios norėjo G. Nausėda (tai yra be konservatorių), leido jam užsitikrinti tokią Vyriausybę, su kuria jis galės netrukdomas dirbti, kitaip tariant, nesunkiai įleisti savo idėjas.
„G. Nausėdos įsivaizdavimas dirbti reiškia visišką laisvę nurodinėti, kas jam tik ateina į galvą. Tai kol klausys ir linkčios galva, tol šita Vyriausybė bus gera. Bet neatmeskime, kad G. Paluckui kada nors gal prasikals ambicija, trūks kantrybė ir jis pasakys prezidentui tiesiai šviesiai: vykdomoji valdžia yra mūsų darbas ir mes kaip nors susitvarkysime be jūsų pagalbos, nes tai, ką siūlote jūs, dažnai būna iš Holivudo sapnų fabriko srities “, – teigia V. Valentinavičius.
„Kai G. Paluckas ką nors panašaus pirmą kartą pasakys G. Nausėdai, tada tas medaus mėnuo ir baigsis. Jeigu pasakys, nes galbūt tai tęsis visus ketverius metus“, – priduria jis.
V. Dumbliauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad palankūs santykiai su socialdemokratais yra galimybė G. Nausėdai sustiprinti savo poziciją. Tačiau ir jis neatmeta, kad pakeisti situaciją gali socialdemokratų, o konkrečiai G. Palucko ištartas griežtesnis žodis.
„G. Nausėdai yra šansas pasiimti daugiau galios dėl to, kad Seimo dauguma jam yra palanki. Klausimas, kiek ji bus palanki, nes socdemai yra partija, kuri turi savo grupinį interesą. Jeigu jis susikirs su G. Nausėdos asmeniniu interesu, bus konfliktas. Bet kol kas dar medaus mėnuo“, – teigia V. Dumbliauskas.
Paluckas – politikas „be dievo dovanos“
Politologai ne veltui svarsto, ar G. Paluckas kada nors pratrūks. Mat nuo pat žinios, kad socialdemokratai jį ketina siūlyti premjeru, skirtingi ekspertai vis pabrėždavo, esą G. Paluckas neturi stuburo.
V. Valentinavičiaus teigimu, G. Palucko silpnumą rodo jo nesipriešinimas G. Nausėdos siūlymams, pradedant ministrų kandidatūromis, baigiant darbų tvarka.
„Pats ryškiausias pavyzdys yra prezidento iš lubų iškrapštytas įsipareigojimas skirti 5–6 proc. BVP gynybai iki 2030 m. ir dar su sąlygomis, kad negalima kelti mokesčių, negalima apmokestinti žmonių. Taigi Vyriausybė turi iš lubų iškrapštyti tuo pinigus, o G. Paluckas kliedi, kad šitas išlaidas kažkaip bus galima padengti iš europinių pinigų, kas yra neįmanoma. Tai prezidentas iš principo sako Vyriausybei: eik nežinia kur, padaryk nežinau ką, bet padaryk.
Įdomu tai, kad G. Paluckas iš principo nesipriešina. <...> G. Paluckas nedrįsta pasakyti, kad prezidentas reikalauja arba neįmanomo dalyko, arba, jeigu jis nurodo tokius procentus, tegul pasako, iš kur imti pinigus“, – tikina V. Valentinavičius.
Savo ruožtu V. Dumbliauskas nelinkęs teigti, kad G. Paluckas yra premjeras be stuburo, bet pabrėžia vieną jo trūkumą.
„Jis gal ir turi stuburą, bet jis įdomus žmogus. Aukštas, gražus, protingai šneka, bet jis neturi tos dievo dovanos, kuri reikalinga politikui. <...> Jis galbūt geras verslininkas, suka Brazilijoje, Turkijoje verslą – duok, Dieve, jam sėkmės. Bet kai jis buvo socdemų pirmininkas, partija balansavo ties 5 proc. riba. Jeigu Vilija (Vilija Blinkevičiūtė – red. past.) nebūtų grįžusi į partijos pirmininkus, socdemams būtų buvę šakės“, – teigia jis.
„Jis, matyt, elgiasi taip, kaip mano, kad gerai elgiasi, bet politikas turi nujausti, ar pritarti G. Nausėdai, ar pasisakyti „prieš“ visiems girdint. Tada jis būtų tautos lyderis, o G. Nausėda liktų tik šnekėtojas“, – priduria V. Dumbliauskas.
Valstybės gynimo taryba (VGT) sausį įtvirtino siekį gynybos finansavimą 2026-2030 metais padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). G. Nausėdos siūlymu, papildomu pinigų būtų galima paimti skolinantis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, didinant Lietuvos banko (LB) pelno įmoką valstybės biudžetui, prakalbo apie indėlių bankuose įdarbinimą.
Prezidentas taip pat akcentavo, neva Vyriausybė pasistengs pasiekti reikalingą gynybos finansavimo lygį neaukodama kitų šalies ir visuomenės poreikių, t. y. nekeldama mokesčių. Šie šalies vadovo teiginiai susilaukė ekspertų, politologų ir kai kurių politikų kritikos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Paluckas turėtu jį vyti šalin kitaip ivarys Lietuva į bankrota.
