Gediminas Vagnorius Kovo 11-osios akto pasirašymo laiku buvo Lietuvos premjeras, o Algirdas Saudargas – užsienio reikalų ministras.
„Buvome jaunesni, buvome ryštingesni, turėjome labai daug tikėjimo Lietuvos ateitimi. Kovo 10 d. vakarą, kai išėjom iš mūsų frakcijos posėdžio ir buvo nuspręsta kitą dieną skelbti Nepriklausomybės deklaraciją, euforijos nebuvo.
Mus pasitiko toks nedidelis būrys žmonių prie išėjimo iš Seimo rūmų, bet vyravo ramybė, susikaupimas ir šiokia tokia baimė. Tikriausiai, visus mus tuo metu slėgė nežinia, kaip reaguos Sovietų Sąjunga ir kokių represijų gali imtis.
Visi mes prisimename iš tėvų, iš knygų tuos žiaurius įvykius, kaip Sovietų Sąjunga sudorodavo visokias atgimimo revoliucijas Vengrijoje, Čekijoje. Pagaliau žmonės per savo tėvų prizmę prisiminė, kaip trėmė į Sibirą, kaip žudė, kaip kalino, ir nebuvom tikri, ar priimsime Kovo 11-osios deklaraciją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ praėjusį penktadienį prisiminė G. Vagnorius.
Vagnorius: „Anuomet Kremlius nebuvo dar toks sužvėrėjęs“
Tiesa, jo manymu, dabar tokiu pat scenarijumi Rusija esą neabejotinai nuslopintų tokį judėjimą.
Tačiau anuomet, G. Vagnoriaus įsitikinimu, Lietuvai palankų scenarijų nulėmė kitokia geopolitinė aplinka.
„Objektyvumo dėlei reikia pripažinti, kad anuomet Kremlius nebuvo dar toks sužvėrėjęs ir Michailui Gorbačiovui ir jo aplinkai dar buvo svarbi pasaulio reakcija. Jis norėjo atrodyti demokratiškas, šiuolaikiškas lyderis ir tikriausiai tas šiek tiek stabdė.
Bet tuo metu mūsų pasirinktas laikas ir veikimo būdas, nepaisant to, kad buvo kritikuojamas, buvo paskelbtas pačiu laiku ir pačiu tinkamiausiu būdu“, – kalbėjo tuometinis Lietuvos premjeras.
Kremlius esą nebuvo pasiruošęs nepriklausomybės paskelbimui, manė, kad visa tai truks kur kas ilgiau. Visgi Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta dar pirmuosiuose posėdžiuose, patikino G. Vagnorius.
Saudargas prisimena: „Mus sulikviduoti galėjo visada ir be jokių tankų“
Algirdui Saudargui ryškiausiai atmintyje išliko tai, kaip stebėjosi, kad po Nepriklausomybės paskelbimo su niekuo iš aktą pasiračiusiųjų nebuvo susidorota.
„Pamenu, su kauniečių bendražygiu Česlovu Stankevičium, kuris tuo metu buvo Aukščiausiosios Tarybos Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pavaduotojas, po mėnesio [nuo 1990 m. kovo 11 d. – tv3.lt] mes vienas kitam sakome: „Štai mėnuo praėjo, o mes dar čia“.
Mus sulikviduoti galėjo visada ir be jokių tankų. Tiesiog iš ryto ateina KGB'istai ir visus susemia, nes jie tiek pajėgų turėjo“, – prisiminimais pasidalino buvęs užsienio reikalų ministras.
Patikino, jog M. Gorbačiovas nesiėmė veiksmų prieš Lietuvą, ne todėl kad buvo geras, o dėl Sovietų Sąjungos irimo.
„Tuo metu iš esmės Sovietų Sąjunga iro ir toks griuvimas vyko, kurį norėjo stabdyti. Jis [M. Gorbačiovas – tv3.lt] bandė sukurti tokią naują sąjungą naujais pagrindais ir štai ten, toje naujoje sąjungoje, jau toleruotų tuos suverenitetus.
Buvo tokios dvi rūšis skelbimų: nepriklausomybės arba suverenitetų. Tai suverenitetus, kas tik netingėjo, skelbė. Nepriklausomybę tikrą paskelbė tik lietuviai, bet tik pasibaigus Rugpjūčio pučui visos kitos respublikos ėmė skelbti“, – kalbėjo A. Saudargas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Atviras pokalbis“ stebėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
