Komentuodamas situaciją G. Landsbergis nuosekliai nupasakojo kandidatų atrankų sistemą bei užsiminė, kad prezidentas Gitanas Nausėda dėl didelio užimtumo dar negalėjo susitikti su jais visais. Tai buvo gana švelnus bakstelėjimas G. Nausėdai, su kuriuo užsienio reikalų ministras jau kuris laikas pasibado komentarais.
„Mano siekis buvo sumažinti politinio arba neaiškaus atsirinkimo į ambasadorių pozicijas galimybę darant vidinius konkursus Užsienio reikalų ministerijoje. Tai reiškia, kad yra paskelbiamos pozicijos, kurios atsidaro, vietos, kur žmonės jau yra paskelbę, kad išvažiuoja arba kur jau yra priimti sprendimai dėl grįžtančių žmonių. Yra aplikacijos, tai yra žmonės aplikuoja, atrenkami kandidatai ir yra tada derinimo procesas su Prezidentūra, Užsienio reikalų komitetu, Vyriausybe, tie kandidatai keliauja. Procesas didele dalimi nėra užstrigęs ir jis yra pasiteisinęs. Tikrai nepaprastai daug žmonių dalyvauja konkursuose. Mano siekis yra toks, kad sistema būtų nuosekli. Ko aš norėčiau pasiekti? Kad mes turėtume procesą vieną kartą metuose, kai, pavyzdžiui, šiais 2022 metais nustatome, kad 2023 metais keisis, tarkime, 15 ambasadorių“, – apie sugalvotą savo sistemą dėstė G. Landsbergis.
Remiantis jo pasakojimu, pagal sugalvotą planą, metų pradžioje turi būti informuojami tie ambasadoriai, kurie grįš į Lietuvą, vasaros laikotarpiu Užsienio reikalų ministerijoje paskelbiamas konkursas, rudenį pradedams atrinktų kandidatų derinimo procesas, jis užbaigiamas žiemos pradžioje ir kandidatai teikiami tvirtinti Seimo Užsienio reikalų komitetui, o tada belieka formalus paskyrimo procesas. Pasak G. Landsbergio, tokia sistema yra daugelyje Vakarų valstybių.
„Praeitais metais rugsėjo mėnesį paskelbėme tokį konkursą į 12 pozicijų, tai yra, į 12 šiais metais atsidarančių pozicijų. Kai kurios iš jų jau yra tuščios, ambasadoriai jau yra grįžę, kaip kad pavyzdžiui dabartinis Seimo pirmininkės patarėjas užsienio politikos klausimais Rolandas Kačinskas jau yra grįžęs iš Graikijos. Kitur, nepaisant to, kad šiais metais baigsis ambasadorių kadencijos, jie dar tęsia savo darbą iki kol bus galutinai atšaukti, o jų atšaukimas planuojamas šiais metais. Yra padarytas konkursas, yra atrinkti 12 kandidatų, tie kandidatai yra perduoti prezidentui. Mano žiniomis, dėl didelio užimtumo prezidentas dar nespėjo su jais visais susitikti ir kol kas tas procesas yra tenai. Kada tai bus pabaigta, žinokite, klausiame praktiškai kas savaitę dėl to, kad esame suinteresuoti kuo greitesniu užbaigimu. Tikiuosi, kad dėl visų geopolitinių iššūkių nebus užstrigta ir tas procesas ne tik šiuo atveju bet ir ilgainiui formuos tradiciją“, – aiškino G. Landsbergis.
Socialdemokratui Algirdui Sysui paklausus, galbūt reiktų prie Prezidentūros suorganizuoti kokį piketą, užsienio reikalų ministras neatsispyrė pagundai pajuokauti: „Sako, kad nusiavus batus viskas lengviau vyksta“.
Tai buvo aliuzija į vadinamųjų „Basų mamų“ protestą prieš galimybių pasą ir skiepus vaikams iki 16 metų, mat Vyriausybė buvo nutarusi, jog galimybių pasas bus įvedamas ir jaunesniems vaikams, nors realiai sprendimas niekada neįgavo realumo. Prie Prezidentūros protestavusias mamas, kurių kai kurios siejamos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, priėmė prezidentas G. Nausėda. Pastarasis politikas dažnai kaltinamas flirtu su prieš skiepus dėl COVID-19 nusiteikusia visuomenės dalimi.
„Prezidentas jau pradėjo susitikimus su konkurso būdu atrinktais kandidatais į ambasadorius, dėl dviejų iš jų jau davė žalią šviesą. Su visais kitais kandidatais šalies vadovas susitiks artimiausiu metu. Ambasadorių, kuriuos pakeisti jie kandidatuoja, kadencijos baigiasi vasaros, rudens laikotarpiu“, – Prezidentūros poziciją perdavė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
