Mokslininkai aiškina, kad taip po pajūryje vyravusių liūčių ir potvynių, plaudamas viską pakeliui, į jūrą grįžta vanduo. O paplūdimių prižiūrėtojai su nerimu jau laukia pavasario audrų.
Pajūriu su drauge išėjusi pasivaikščioti Stefanija nustebo, pamačiusi, kad pakeliui dažnai jos įveikiamas tiltelis užtvertas. Ne tik „stop“ juosta, o ir lenta užkaltas.
„O kodėl čia iškasta yra? – Čia vanduo išplovė taip. – Vanduo čia išplovė?! – Taip. Dėl to ir tiltas uždarytas yra. – O kaip traktorius pravažiavo? – Per vandenį“, – atsako klaipėdietė Stefanija.
O vaizdas iš tiesų nepaprastas – pats tiltas tiesiog kabo ore. Šokiruoti į kone pernakt pasikeitusį kraštovaizdį žvelgia ir kiti klaipėdiečiai.
Paplūdimius prižiūrinčios įmonės atstovas pasakoja, kad šis upelis, kuris tiesiog srūva iš miško, buvo tokio pločio, kad net neįsibėgėjus peršokti eidavo. Kone iki tiltelio turėklų apačios visur buvo smėlis.
„Paėmus plotį, 5-6 metrai realiai aukštis – tiek nuplauta smėlio yra. Iš viršaus į apačią. Tai plotis irgi išplatėjo. Tikrai daug išplautas, tikrai daug. Stebina“, – tvirtina Melnragės ir Girulių tvarkymo skyriaus vedėjas Marius Maliorius.
Dabar gamtos kliūtį įveikti galima tik einant pačiu jūros pakraščiu. Tačiau nors tiltas ties viduriu kabo ore ir yra įlinkęs, atsiranda tokių, kurie tingi jį apeiti ir žengia lieptu.
„Kaip visada – atsiranda tokių narsuolių, kurie bando pereiti tą tiltą iš tikrųjų. Aišku, prašytume žmonių atidumo tokius dalykus, ne tam yra ir užtverta, ir stop juosta, ir lentos užkaltos, kad neitų, nesusižeistų, bet atsiranda tokių kur eina ten“, – atkreipia dėmesį Melnragės ir Girulių tvarkymo skyriaus vedėjas Marius Maliorius.
Nuslinko ir dalis Olando kepurės
Kiti ne tik rizikuoja savo sveikata, bet ir nesaugo net vaikų: „Tai ir su vežimėliais atsiranda tokių tėvelių, kurie nepasaugo savo vaikų, perkelia vežimėlį per tiltą, kuris yra įlinkęs, nesaugus šiuo metu ir veža savo vaiką. Reikėtų daugiau atsakomybės šitoj vietoj.“
Darbininkai skuba kabantį tiltą bent laikinai sutvirtinti. Tačiau specialistai baiminasi, kas bus prasidėjus pavasario audroms, mat dabar taip smarkiai smėlį išplovė net ne vėjas, o tiesiog miškuose susikaupęs ir išbėgantis vanduo.
„Šių metų laikotarpį žiemos buvo intensyviai liūčių sezonas, kiek matėm ir vakarų Lietuvoje potvynių laikotarpis ir keliais etapais. Būtent dėl susirinkusio vandens paviršiniame sluoksnyje, dėl kritulių, ledo tirpsmo, yra susiformavę ežerėliai, tvenkiniai paviršinio vandens, kurie turi natūraliu būdu nutekėti į jūrą“, – tvirtina Klaipėdos universiteto mokslininkas Vitalijus Kondrat.
Gamta pasidarbavo ir Karklėje. Nuslinko dalis išskirtinio grožio vietos – Olando kepurės skardžio. Smėlis su savimi nusitempė ir pušį. Vis tik, anot Pajūrio regioninio parko atstovų, tai – kasmetinis ir natūralus procesas.
„Vien todėl, kad tokie procesai vyksta, Olando kepurė yra. Nes jei nevyktų tokie procesai, ji galų gale turėtų šlaitą. Paprasčiausiai užaugtų medžiais, žole ir taip ir toliau ir būtų paprastas šlaitas ir žmonės negalėtų gėrėtis labai gražiais vaizdais“, – teigia Pajūrio regioninio parko grupės patarėjas Egidijus Jurkus.
Per metus olando kepurę aplanko 400 000 žmonių. Ir nors vaizdai įspūdingi, vis dėlto specialistai ragina žmones smalsumą užgniaužti ir rūpintis savo sveikata bei gyvybe.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
