Taip generalinė prokurorė atsakė į Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio klausimus frakcijai surengus diskusiją dėl seksualinio smurto prieš vaikus užkardymo. A. Mazuronis domėjosi, kad tai per naujas žanras rašyti raštus prašant neeilinės sesijos sušaukimo ir neliečiamybės panaikinimo Seimo nariui, kurio pavardė pirmame rašte neįvardyta. K. Bartoševičiaus pavardė atsirado tik antrajame rašte, kai jau tapo aišku, kad buvęs konservatorius viešai paskelbė pats besitraukiantis iš Seimo.
K. Bartoševičius prašymą atsistatydinti Vyriausiajai rinkimų komisijai išsiuntė sausio 20 dieną, penktadienį, apie 20 val. vakaro Lietuvos laiku pats viešėdamas Čilėje. Sausio 23 dienos ryte šią žinią politikas pranešė partijos kolegoms, tai tapo vieša informacija. O pirmasis generalinės prokurorės pirmasis raštas be K. Bartoševičiaus pavardės Seimo pirmininkę pasiekė sausio 23 dieną apie pietus.
Generalinė prokurorė N. Grunskienė kaip tik penktadienį kalbėjosi su Seimo pirmininkę V. Čmilyte-Nielsen apie neeilinės sesijos sušaukimą, todėl dabar svarstoma, ar informacija K. Bartoševičiui apie planuojamą Generalinės prokuratūros žingsnį neatitekėjo iš Seimo pirmininkės kabineto. Tiesa, N. Grunskienė tikino, kad pokalbyje su Seimo pirmininke nebuvo paminėta nei Seimo nario pavardė, nei jo priklausomumas partijai ar frakcijai.
„Galiu pakartoti, kad penktadienį buvo kalba su Seimo pirmininke apie tai, ar ketinama šaukti neeilinę Seimo sesiją. Kadangi viešoje erdvėje buvo tokių kalbų. Seimo pirmininkė patikino, kad nuspręsta nešaukti neeilinės Seimo sesijos ir tada aš pasakiau, kad kreipsiuosi prašydama sušaukti neeilinę Seimo sesiją, nes tas laikotarpis iki kovo 10-osios dienos yra pakankamai ilgas, o ikiteisminis tyrimas, kurį mes atliekame, jau yra tokioje stadijoje, kad reikia Seimo nariui teikti pranešimą apie įtarimus, reikalingos visos tos procedūros. Mane Seimo pirmininkė patikino, kad taip greitai niekas neįvyks, nes Seimo nariai ar atostogauja, ar susitinka su rinkėjais ir tai gali įvykti tik po vasario 1-osios dienos. Aš ją informavau, kad primadienį aš pateiksiu raštą prašydama sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu prašysiu, kad būtų vienam iš Seimo narių sprendžiamas klausimas dėl neliečiamybės panaikinimo. Todėl pirmadienį ir buvo parašytas raštas laikantis konfidencialumo, informacija buvo pateikta tik tiek, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – pasakojo N. Grunskienė.
„Dėl tariamos informacijos nutekinimo, tai ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo atskleisti. Yra gautas dabar prokuratūroje pareiškimas prašant įvertinti ir priimti sprendimą dėl tariamo duomenų nutekinimo. Šiai dienai, kol nepriimtas sprendimas, nenorėčiau komentuoti ir išsakyti savo nuomonės, reikia sulaukti sprendimo, kurį priims prokuroras“, – į klausimą dėl potencialaus duomenų nutekinimo sakė generalinė prokurorė.
Žurnalistų paklausta, kodėl nepasakė Seimo nario pavardės Seimo pirmininkei penktadienį, generalinė prokurorė teigė, jog taip buvo elgiamasi siekiant užtikrinti konfidencialumą: „Siekiant užtikrinti konfidencialumą, apsaugoti mažamečius ir nepilnamečius vaikus. Tas tyrimas susijęs su vaikais, su mažamečiais, su nepilnamečiais vaikais, tai labai jautru ir siekiant apsaugoti vaikus ta informacija nebuvo pateikta. Pirmame rašte nebuvo pateikta jokia pavardė, nebuvo pateiktas priklausomumas partijai ar frakcijai, tiktai po Seimo pirmininkės skambučio, kai pasiteiravo, ar tai tas pats asmuo, kuris atsisako Seimo nario mandato, buvo surašytas antrasis raštas, kuriame buvo nurodyta Seimo nario pavardė, kadangi Seimo pirmininkė turėjo žinoti, nes jai reikėjo priiminėti sprendimus“.
A. Mazuronis taip pat teiravosi, ar yra praktinių ir teorinių galimybių potencialiam įtariamajam sužinoti apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, nors įtarimai dar oficialiai nepateikti.
Generalinė prokurorė sakė, kad gali būti visaip, mat apie tyrimą gali prasitarti proceso dalyviai, informacija gali nutekėti kitokiu būdu, kai kuriais atvejais asmenys yra užklumpami darantys nusikaltimą.
Tačiau ji užtikrino, kad informacija nenutekėjo iš prokuratūros: „Aš esu garantuota, aš pasitikiu prokurorais. Jeigu ta informacija iš prokuratūros nenutekėjo nuo lapkričio mėnesio, kuomet buvo gautas pareiškimas, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai laiko buvo pakankamai, taip? Aš pasitikiu prokurorais, aš netikiu, kad nutekėjo informacija iš prokuratūros“.
„Prokurore, suprantate, žmogus buvo užsienyje, tikrai niekas negalėjo gyvai pasakyti. Akivaizdu, kad kažkokios kontrolės priemonės buvo taikomos, akivaizdu, kad kažkas tikrai užfiksavo, kaip ten – ar elektroniniu paštu, ar programėlėmis, ar telefonu, ar dar kažkaip. Jeigu tinkamu metu tinkamoje vietoje šitie klausimai būtų atsakyti pačioje proceso pradžioje, nebūtų nei čia tų šnekų apie neeilinę sesiją, nei erdvės politikavimams. Tiesiog būtų visi atsakymai, kurie, mano nuomone, kažkur egzistuoja, kažkur užfiksuoti. Žmogus kitame pasaulio krašte, tai natūralu, kad niekas (žinutės) prie balandžio kojos nepririšo ir nenuskraidino“, – reziumavo A. Mazuronis.
N. Grunskienė taip pat išvardijo, kad 2020 m. dėl seksualinės prievartos prieš vaikus buvo pradėti 172 ikiteisminiai tyrimai, 2021 m. – 223, o pernai – 199.
Pernai iš viso dėl vaikų seksualinio išnaudojimo užregistruotos 247 nusikalstamos veikos (tai ne ikiteisminiai tyrimai), ištirtos 343 nusikalstamos veikos, o 139 nusikalstamos veikos nutrauktos.
2020 m. teismui perduota 110 bylų dėl 272 nusikalstamų veikų, teismui perduoti 122 asmenys, nutraukti 107 ikiteisminiai tyrimai. 2021 m. teismui perduotos 127 bylos dėl 260 nusikalstamų veikų, teismui perduoti 146 asmenys, o 96 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.
2022 m. į teismą buvo perduotos 95 bylos dėl 204 nusikalstamų veikų. Iš viso buvo užregistruotos 247 nusikalstamos veikos, nuo kurių nukentėjo 236 vaikai.
Generalinė prokurorė taip pat pasidalijo asmenine nuomone, kad galbūt reiktų aktyviau stengtis užkirsti kelią seksualiniam smurtui prieš vaikus ir išnaudojimui.
„Ikiteisminiai tyrimai ir tos problemos, su kuriomis susiduriame, tai jau yra po fakto. Gal mes pradėkime kalbėti, kad neatsitiktų tokie dalykai. Gal pradėkime ruošti mokytojus, kaip atpažinti. Gal ir vyksta, aš dabar negaliu pasakyti, bet jūs paklausėte. Gal reikėtų kalbėti mokyklose ir darželiuose reikėtų kalbėti, kad būtų užbėgta įvykiams už akių. Vieną pavyzdį galiu pasakyti, tai buvo labai seniai dar man dirbant su prekybos žmonėmis bylose. Policijos pareigūnai važiavo į vaikų globos namus su paskaita, į ką atkreipti dėmesį, kaip nepatikėti apgaule, kad nebūtų išvežti į užsienį ar teikti seksualines paslaugas, ar dirbti kitus darbus. Ir tada po tos paskaitos priėjo kelios mergaitės ir sakė, kad ir su mumis taip buvo. Jos papasakojo tą susirašinėjimą, kaip jas bandė įtraukti. Tai aš manau, kad toks prevencinis darbas pasitarnautų“, – pasakojo N. Grunskienė.
