Jungtinės Amerikos Valstijos mažina karinę paramą Baltijos šalims. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tokio sprendimo kaina – apie 60 milijonų eurų kasmet. Bet kur kas svarbesnė politinė žinia, kurią siunčia Donaldas Trumpas. Klausimas, ar JAV nenusisuka nuo mūsų regiono.
O kol D. Trumpas sprendžia, kur ir kiek būti amerikiečiams, Lietuvos diplomatai pasimetę.
Mūsų šalies diplomatai iš pradžių kalbėjo, kad tai viso labo tik gandai, nors vėliau pripažino, kad gandai teisingi. O Užsienio reikalų ministerija apskritai pareiškė, kad iki šiol vis dar girdi gražias ir pozityvias amerikiečių žinutes apie Lietuvą.
Naujajį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas priima su derama pagarba – dėl jo pagerbia žuvusį pilotą lenką, net praskrido amerikiečių naikintuvai.
Kiek anksčiau prie derybų stalo su europiečiais ir Volodymyru Zelenskiu vietos kiek netikėtai atsirado ir Suomijos prezidentui. Gerais santykiais ir ryšiais su amerikiečiais vis giriasi ir mūsų politikai – Dovilė Šakalienė dar prieš pusantro mėnesio gyrėsi, kad JAV ir Lietuvos santykiai dar niekada nebuvo tokie stiprūs.
Tačiau, kaip atskleidė užsienio žiniasklaida, praėjusią savaitę Vašingtone amerikiečiai pasikvietė Europos šalių diplomatus iš ambasadų ir pranešė naujieną – kad nutraukia saugumo paramos programą, kurios vieni didžiausių gavėjų – su Rusija besiribojančios Baltijos šalys.
„JAV yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri taip remia užsienio šalis, nė viena šalis neturi nieko panašaus, kad išskiriama tam tikra pinigų suma, už kurią mes galime pirkti tos šalies gaminamą įrangą, naudotis kursais, atnaujinti tam tikrą programinę įrangą ir panašiai“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.
JAV nusprendė investuoti kitur?
Anot Krašto apsaugos ministerijos, parama pagal programą, kurią amerikiečiai nori baigti, kasmet svyruodavo, bet vidurkis – apie 70 milijonų dolerių kasmet. Eurais tai apie 60 milijonų.
„Šita eilutė buvo skirta būtent Lietuvai pirkti amerikietišką produkciją, kursus ir kitą įrangą“, – tikino V. Urbelis.
„Dabar, kai gynybos biudžetai eina iki 4-5 procentų, tai, matyt, amerikiečiai gali žiūrėti pragmatiškai, kad jūs jau pakankamai turite lėšų patys užsipildyti tuos pajėgumus, kurti naujus. Tačiau, kita vertus, tai signalizuoja tai, kad iš esmės amerikiečiai šiek tiek ir atsitraukia iš regiono, bent jau šia prasme“, – situaciją įvertino buvęs Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Amerikiečiai akcentuoja, kad jiems reikia dėmesį ir resursus sutelkti į Kinijos grėsmę, o europiečiai patys turi rūpintis savo saugumu.
„Šiandien dar kategoriškai teigti, kad ši programa bus nutraukta, negalima, kadangi iki spalio 1 dienos Pentagonas turi pateikti Kongresui kitų metų biudžetą ir mes matysime, ar tame biudžete numatyta ta parama, ar ne“, – akcentavo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Bet esmė ne pinigai – o žinutė, kurią siunčia D. Trumpas.
„Žinutė bloga. Putinas, aišku, Rusija turėtų džiaugtis tokiomis žinutėmis“, – įsitikinęs atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
„Kieno tai yra interesas, jeigu ne rusų, ar ne A. Lukašenkos? Juk ko rusai ir A. Lukašenka prašo tuose vadinamuosiuose kapituliacijos derybose, kurių jie nori. Kad amerikiečių čia būtų mažiau, tai buvo senas jų prašymas. Per dešimtmečius. Ir gal tai šiandien ir vyksta“, – sakė Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Ministerija sako, kad tai nereiškia, jog Lietuvoje gali sumažėti ir amerikiečių karių.
„Karių buvimui tai neturi jokios įtakos ir nieko bendro su JAV vykdoma („Global Posture Review“) neturi“, – tikino V. Urbelis.
Vis tik mūsų politikai ir diplomatai dar ir patys nežino, koks bus sprendimas dėl karių buvimo pas mus. Bet akivaizdu viena – nors Baltijos šalys ir yra tarp pirmūnių finansuojant krašto apsaugą, bet tai durų Baltuosiuose rūmuose neatveria.
„Nesame susikūrę labai stipraus instrumento, sverto, kaip prieiti prie JAV administracijos. Tas jau yra akivaizdu. Suomija tokį instrumentą turi susikūrę, dėl to ir jų prezidentas yra prie stalo, kai yra tik keli Europos lyderiai. Mes, deja, tokio instrumento neturime. Ir čia yra, mano požiūriu, didelė problema“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Suomijos prezidentui padeda tai, kad jis su Donaldu Trumpu žaidžia golfą. Mūsų politiniai lyderiai nieko panašaus nedaro. Tiesa, praėjusią kadenciją konservatoriai gyrėsi, kad duris Vašingtone atveria mūsų vertybinė politika Taivano atžvilgiu.
„Jau nebeveikia šitas koziris? Na, nežinau ar veikia, bet tai nėra išnaudojama, iš mūsų valdžios aš girdžiu visai kitus teiginius“, – juokėsi Ž. Pavilionis.
URM: nėra jokio patvirtino sprendimo dėl JAV paramos mažinimo
Lietuvos diplomatinį pasimetimą gerai iliustravo ir šį įvykį komentavusių institucijų kalbos. Prezidentūra iš pradžių atsiuntė komentarą raštu, paramos mažinimą pavadinusi gandais.
„Nėra jokio sprendimo, ir nėra jokio patvirtinto sprendimo, tai tiktai daugiau kalbos ir gandai šiame etape“, – sakė Užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė.
Nėra jokio sprendimo, ir nėra jokio patvirtinto sprendimo, tai tiktai daugiau kalbos ir gandai šiame etape.
„Iki šiol oficialiai tokios informacijos, apie paramos peržiūrą, mes neturime“, – pridėjo V. Urbelis.
Tačiau vėliau valdininkai patvirtino – žinią praėjusią savaitę mūsų diplomatai gavo.
„Mes apie tai žinojome, bet tai yra klausimas JAV vidaus politikoje. Tai yra diskusija tarp Pentagono ir Kongreso“, – tikino G. Nausėdos patarėjas Deividas Matulionis.
„Lietuvos diplomatai dalyvavo, kur buvo kalbėta apie ketinimus finansinę programą mažinti? Žinokite, aš dabar nenoriu konkrečiai apie vieną, ar kitą, nes tų susitikimų yra labai daug“, – neišsiplėtė A. Plepytė.
Net ir Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai apie šią žinią sužinojo tik šiandien iš žiniasklaidos.
„Mane, visų pirma, aliarmavo mūsų draugai Vašingtone, galų gale žiniasklaida Amerikos, o ne mūsų pačių ambasada, ne mūsų valdžia. Mane šokiruoja“, – stebėjosi Ž. Pavilionis.
Stebina ir Užsienio reikalų ministerijos pareiškimai, kad Lietuva vis dar iki šiol iš amerikiečių girdi vien tik pozityvius signalus.
„Buvo visai neseniai vieno artimiausių prezidento Trumpo žmonių, ambasadoriaus NATO M. Whitaker vizitas čia, ir iš jo irgi labai girdėjome daug pozityvios ir aiškios žinios apie labai nuostabų gerą bendradarbiavimą su Baltijos šalimis, ypač Lietuva“, – teigė užsienio reikalų viceministrė.
Lietuva vis dar gauna paramos iš kitų Amerikos programų, tai sudaro apie keliasdešimt milijonų per metus.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Straipsnis parengtas pagal TV3 Žinių reportažą.





































































































































































































































































































