O jeigu vadovas norės pritraukti į savo įstaigą kompetentingų ir brangių darbuotojų, kitus turės atleisti. Nes pinigų šiai reformai numatyta nedaug: 2023 m. 15,8 mln. eurų papildomai (reforma prasidės nuo liepos), 2024 m. – 1,14 mln. eurų, 2025 m. – 3,05 mln. eurų.
„Negaliu sutikti su kai kuriais teikėjų tvirtinimais, kad priėmus stiprų vadovą, staigiai darbas pasikeis. Vis tik visą darbą atlieka eiliniai darbuotojai, specialistai, vyresnieji specialistai. Ne vadovas sėdi, rausiasi popieriuose ir daro išvadas“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Politikas atkreipia dėmesį, kad esamos valstybės tarnybos rėmus irgi patvirtino konservatoriai 1996-2000 m. kadencijoje, o dabar viskas griaunama ir drastiškai keičiama. „Dabar susidaro tokia situacija, kad iš to pirminio varianto nieko nelieka. Buvo horizontalus vadovavimas, atsiranda vertikalus. Vietoje objektyvių kriterijų nustatant darbo užmokestį, priimant į darbą atsiranda subjektyvūs. Buvo atrankos, komisijos, o dabar viskas perduodama į vienas rankas, į vadovo rankas. Atsiranda vertikalus vadovavimas, nelieka socialinių garantijų, viskas perkeliama į Darbo kodeksą, neaiškūs darbo užmokesčio mokėjimo principai, atsisakoma pagrindinio dalyko, kas buvo akstinas dalyvauti valstybės tarnyboje – tai socialinės garantijos ir aiškus, pastovus darbo užmokestis bei nedidelė kintamoji jo dalis“, – sako A. Sysas.
Politikas sako, kad iš valstybės tarnybos darbuotojai ir tarnautojai bėga dėl materialinių priežasčių, nes darbo užmokestis kasmet auga vos keletu eurų, todėl jis nemato, kaip stiprus atlyginimų padidinimas tik vadovams ir laisvos rankos sprendžiant, ką priimti, ką atleisti ir kam kokį darbo užmokestį mokėti, prisidės prie gyventojų noro dirbti valstybės tarnyboje ar viešajame sektoriuje.
„Labai konkurencingas vadovas, norėdamas pritraukti šiek tiek naujų žmonių ir parodyti, kad dirba, turės atleisti dalį žmonių, kad turėtų darbo užmokesčio rezervą padidinti kitiems. Nes kitų darbuotojų didinimui paprasčiausiai nėra, iš kur paimti“, – akcentuoja socialdemokratas.
Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė taip pat išsakė panašias pastabas: pirma, kad pernelyg daug galios suteikiama valstybės tarnybos įstaigų vadovams, dėl ko gali išaugti nepotizmas, ypatingai savivaldybių administracijose, antra, kad nedidinamas darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir dirbantiems pagal darbo sutartis, o tuo pat metu stipriai išauga atlyginimai vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir politikas – tiesa, jiems nuo kitos kadencijos. I. Petraitienė taip pakalbėjo apie tai, kad iš teisės aktų beveik eliminuojamos profesinės sąjungos.
„Vadovas dabar turės galimybę spręsti: kiek darbuotojų reikia, koks darbo krūvis tų darbuotojų, koks jo darbo užmokestis, tačiau vadovas irgi įstatomas į rėmus. Jam nebus suteikta teisė gauti darbo užmokesčio fondo, kurio galbūt realia reikėtų. Bus darbo užmokesčio fondas, jame reikės liaudiškai tariant tilpti, paskirstyti visus darbus ir darbo užmokestį. Viskas priklausys nuo vieno vadovo. Iki šiol Lietuvoje to niekada nebuvo“, - sako I. Petraitienė.
Vyriausybė teikia didžiulės apimties reformą
Vyriausybė pritarė didžiulės apimties valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkai, kur didžiausias diskusijas kelia sprendimas žymiai padidinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir kitos kadencijos politikams, tačiau palikti panašaus lygmens atlyginimus eiliniams valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal darbo sutartis.
Centrinė šios reformos ašis yra valstybės įstaigų vadovai, mat jau ne pirmą kartą pastebima, kad paskelbus konkursus į vadovų vietas norinčiųjų beveik neatsiranda. Tokie vadovai ne tik gautų žymiai didesnius atlyginimus nei dabar, bet ir laisvesnes rankas priimti ir atleisti žmones, spręsti, kiek darbuotojų įstaigai reikia, koks darbo užmokestis turi būti mokamas pavaldiniams.
Laisvas rankas varžys tik įstatymais nustatyta žemutinė riba darbuotojo darbo užmokesčiui bei skiriamas bendras finansavimas įstaigai – kadangi papildomų biudžeto pinigų planuojama ne tiek ir daug, tai reiškia, kad vadovai turės tenkintis su panašiu kiekiu pinigų, kaip ir dabar, bet kiekvienais metais padėtis gali keistis.
Patys valstybės tarnautojai baiminasi dėl potencialiai galimo sustiprėjusių valstybės įtaigų vadovų mobingo, myliu-nemyliu principo įsigalėjimo bei nesutinka su įvairių bonusų atsisakymu: pavyzdžiui, tarnautojai nenori atsisakyti priedo už stažą valstybės tarnybai, kuris šiuo metu siekia po 1 proc. už kiekvienus tarnybos metus, bet negali viršyti 30 proc. nuo pareiginės algos, arba dviejų kasmetinių atostogų dienų – jas norima atimti taip suvienodinant valstybės tarnautojų ir pagal paprastas darbo sutartis dirbančių darbuotojų kasmetinių atostogų kiekį.
Negana to, nemažą dalį valstybės tarnautojų ketinama „ištarnautinti“, tai yra jų funkcijas priskirti ne prie valstybės tarnybos, bet prie vidaus administravimo. Vertinant apskritai ši reforma labai koncentruojasi pakeisti situaciją valstybės įstaigų vadovų lygmeniu ir mažai ką pasiūlo kaip bonusą eiliniams tarnautojams.
Viešasis sektorius apima valstybės tarnautojus, įskaitant ir įstaigų vadovus, politikus, valstybės pareigūnus, taip pat prokurorus, teisėsaugos institucijų pareigūnus, karius, teisėjus bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus. Valdančiųjų planuojama pertvarka turėtų paliesti beveik visų išvardintų profesijų žmones, tik vienus planuojama reforma džiugina, o kitiems ji nelabai patinka.
Daugiausia klausimų, kaip visuomet, kyla dėl darbo užmokesčio. Paprastai darbo užmokesčio didinimas tam tikriems sektoriams yra susijęs su jo patrauklumo didinimu: kuo didesni atlyginimai, tuo noriau žmonės renkasi atitinkamą darbą, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu skamba istorijos apie teisėjus, kurie palieka savo tarnybą dėl pernelyg žemo darbo užmokesčio.
Valdantieji suplanavo, kad darbo užmokesčio skaičiavimas viešajame sektoriuje bus keičiamas: nustatomi nauji koeficientai, o planuojamų metų bazinė pareiginė alga bus lygi praėjusių metų vidutiniam šalies mėnesio darbo užmokesčiui. Tokiu būdu, jeigu reformą šį rudenį pavyktų priimti, 2023 m. antrą pusmetį bazinė pareiginė alga būtų lygi 2021 m. vidutiniam mėnesiniam šalies atlyginimui – tai yra 1579,4 eurams.
Šis dydis bus dauginamas iš pakeistų koeficientų ir lems galutines viešojo sektoriaus algas. Planuojama, kad bazinis dydis bus peržiūrimas kas trejus metus, o priėmus įstatymus pirmą kartą peržiūra būtų atlikta algoms, kurios bus mokamos nuo 2025 m.
Kadangi valdantieji susilaukė kritikos, jog reforma planuojama žymiai didinti algas valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir nuo kitos kadencijos – politikams – tai nusprendė jau iškart paskelbti, kad 2023 m. truputį kilstelės viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos algas dabartinį bazinės pareiginės algos dydį kilstelėdami nuo dabartinių 181 iki 186 eurų.
Tačiau šis kilstelėjimas visiškai nėra susijęs su šia reforma, jis susijęs su kitų metų biudžeto projektu ir gyventojų pajamų didinimu apskritai atsakant į dviženklę infliaciją bei beprecedentį energijos išteklių kainų šuolį.
Pirmiausia atlyginimai kils merams, teisėjams ir valstybės pareigūnams
Jeigu reformai bus pritarta, pirmiausia atlyginimai kils teisėjams ir valstybės pareigūnams. Tai tikriausiai nutiks nuo 2023 m. liepos 1 d.
Apylinkės teismo teisėjo alga po reformos turėtų siekti apie 3,3 tūkst. „į rankas“, o Konstitucinio Teismo pirmininko – apie 5,2 tūkst. „į rankas“. Valstybės kontrolieriaus – 4,3 tūkst. „į rankas“, o vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – apie 3 tūkst. „į rankas“.
Į apibendrintą valstybės pareigūnų terminą patenka valstybės kontrolierius, Konkurencijos tarybos pirmininkas, Viešųjų pirkimų tarnybos pirmininkas, Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas, Vyriausybės atstovų įstaigų vadovai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, žurnalistų etikos inspektorius, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, Lietuvos radijo ir televizijos pirmininkas ir panašiai.
Valstybės įstaigų vadovams algos stipriai padidės nuo naujos jų kadencijos pradžios. Tai yra dabartiniai vadovai turėtų pabaigti kadencijas su esamais atlyginimais, tada turėtų būti rengiamas konkursas ir naujam vadovui mokama nauja alga.
Politikams didesni pinigai irgi būtų skiriami po rinkimų, nuo naujos kadencijos. Merams – nuo 2023 metų balandžio mėnesio, Seimo nariams, ministrams, premjerui – nuo 2024 metų pabaigos, prezidentui – nuo 2024 metų vidurio.
Tačiau paprastiems valstybės tarnautojams, kurie nėra įstaigų vadovai, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai šios reformos rėmuose neaugs, augs tik truputį kitąmet didinant seno pavyzdžio bazinį pareiginės algos dydį. Darbo užmokestis šios reformos rėmuose neaugs ir Vadovybės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, žvalgybos pareigūnams, statutiniams pareigūnams, prokurorams bei kariams, nors jų atlyginimai pagal naują bazinį atlygį turėtų būti perskaičiuojami nuo 2024 m. sausio 1 d.
Drastiškai siūlo didinti politikų atlyginimus
Tarp visų pokyčių įkomponuotas ir stiprus valstybės politikų atlyginimų didinimas. Premjerė I. Šimonytė yra viešai kalbėjusi, kad tiek jos pačios, tiek Seimo narių atlyginimai nėra normalūs ir kad tokiais būdais mes sukuriame pigią valdžią.
Ši problema Lietuvoje minima gana dažnai: politinėms partijoms sunku pritraukti kompetentingų kandidatų, nes aukšto lygmens specialistams bei ekspertams kituose sektoriuose mokama daugiau. Todėl į politiką linksta eiti arba viešajam interesui pasišventę asmenys, ar tie, kurie nežino, ko galėtų daugiau griebtis.
„Čia ne mano, o ministro pirmininko atlyginimas yra nenormalus, čia ne įmonių vadovų atlyginimas yra nenormalus. Nenormalus ir Seimo narių atlyginimas. Todėl kad mes tokiais būdais sukuriame pigią valdžią. Ir tuomet į tas pozicijas veržiasi žmonės, kuriems tas atlyginimas atrodo kažkoks tai didelis gyvenimo pasiekimas ir kurie ne visada supranta savo atsakomybę. Tai man atrodo, čia per ilgą laiką Lietuvos politika pati save nusipigino ir šitą problemą reikia spręsti“, – pernai gruodį per Vyriausybės valandą sakė I. Šimonytė.
Kaip tarė, taip padarė. Viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarkos pakete įtrauktas ir Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymas, kuriame numatomi nauji atlyginimų koeficientai Lietuvos politikams po naujų rinkimų.
Jeigu pakeitimams būtų pritarta, premjero ir Seimo pirmininko atlyginimas augtų nuo 2,8 iki 5,2 tūkst. Vyriausybės ministrams darbo užmokestis augtų nuo 2,6 iki 4,6 tūkst. eurų, o jokių pareigų neinantiems Seimo nariams – nuo 2,1 iki 3,8 tūkst. eurų.
Seimo narių, kurie vadovauja komitetams, komisijoms, pakomitečiams ar frakcijoms, atlyginimai yra didesni nei jokių pareigų neinančių parlamentarų.
Tiesa, Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad Lietuvos parlamentarų atlyginimai, kai vertinama per santykį su šalies vidutiniu mėnesio darbo užmokesčiu, nėra jau tokie ir menki bei panašūs kaip Švedijoje ar Lenkijoje.
Gana stipriai augs ir darbo užmokestis savivaldybių merams. Pavyzdžiui, Vilniaus merui atlyginimas augtų nuo maždaug 2 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų.
Mažesnių savivaldybių merams užmokestis irgi auga, atlyginimo rėžiai priklauso nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėse. Beje, jeigu pertvarkai būtų pritarta, merai pirmiausia iš politikų pajustų naudą, nes nauji rinkimai bus 2023 m. kovo 5 d.
Reforma – ne tik apie atlyginimus, bet jie kelia audras
Tačiau reforma nėra tik apie atlyginimus, nors dirbantiesiems tai labai svarbi kontrakto dalis. Iš esmės į valstybės tarnybą norima perkelti keletą privataus sektoriaus elementų, manoma, kad tai didins lankstumą ir patrauklumą.
Nors valstybės įstaigų vadovai bus atrenkami centralizuotai, bet su jais bus sudaromi susitarimai dėl veiklos rezultatų ir tikslų. Tai bus kaip koks akcininko laiškas samdomam įmonės direktoriui. Jeigu iškelti rezultatai bus pasiekti, tai pasibaigus pirmai vadovo kadencijai galės būti siūloma skirti ir antrajai be konkurso. Naująja reforma taip pat norima centralizuotai investuoti į aukštesniųjų vadovų kompetencijų tobulinimą.
Tačiau, skirtingai nei vadovų, eilinių valstybės tarnautojų konkursai bus vykdomi decentralizuotai, tai yra konkursus skelbs ir vykdys pačios įstaigos, o kai kuriais atvejais į karjeros ir laikinųjų valstybės tarnautojų pareigas bus galima priimti ir be konkurso ne ilgiau nei 3 metų laikotarpiui.
Valstybės tarnautojams bus nustatomas bandomasis laikotarpis – tai dar vienas inkliuzas, plačiai paplitęs privačiame sektoriuje. Taip pat planuojama, kad būtų galima „skolintis“ valstybės tarnautojus iš vienos įstaigos į kitą, bet ne ilgiau nei metams.
Bet patys valstybės tarnautojai nepatenkinti. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga rašte Vyriausybei sako, jog pakeitimai sumažins valstybės tarnybos patrauklumą, be to, nesuprantama, kodėl bazinės pareiginės algos dydis iš esmės bus įšaldomas iki 2025 m. pradžios.
Profesinė sąjunga taip pat atkreipia dėmesį, kad eiliniams valstybės tarnautojams ne tik nėra apčiuopiamai didinamas darbo užmokestis, bet tuo pat metu atimami ir bonusai, kaip kad priedas už stažą valstybės tarnyboje.
Tuo metu kitos grupės gauna bent vieną iš naudų: tarkime vadovams, teisėjams, politikams, valstybės pareigūnams naikinamas priedas už stažą, bet stipriai padidės atlyginimai, o statutiniams pareigūnams, prokurorams darbo užmokestis ryškiai nepadidės, bet bus išlaikomas stažas už tarnyba valstybei.
