Rašytojas Marius Ivaškevičius savo socialiniame tinkle teigė, kad M. Kvedaravičius Mariupolyje žuvo ne nuo raketos smūgio.
„Kaip iš tiesų buvo nužudytas Mantas Kvedaravičius. Nebuvo jokios raketos, pataikiusios į jo, neva, vairuojamą mašiną, bėgant iš nelaisvės. Rusų kareiviai jį suėmė ir sušaudė. Kūną išmetė.
Žmona, rizikuodama gyvybe, parvežė palaikus į Lietuvą“, – rašė M. Ivaškevičius, cituodamas Ukrainos žurnalistės aprašytą istoriją.
Ukrainos žurnalistė Albina Lvutiva taip pat teigė, kad M. Kvedaravičius iš tiesų mirė ne balandžio 2 d.
„Jis mirė ne automobilyje nuo „raketos smūgio“, kaip rašo žiniasklaida. Jis buvo nušautas.
Bet visas detales turėtų būti nustatytos nepriklausomo tyrimo metu. Beje, Mantas, kaip buvo skelbta, nemirė balandžio 2 d.“, – rašė ji.
A. Lvutiva pasakoja, kad M. Kvedaravičiaus žmona „padarė tai, kas neįsivaizduojama“.
„Bedvasė rusų kariuomenė Mantą paėmė į nelaisvę ir nužudė. Ir tada jį tiesiog išmetė. Jo drąsioji žmona padarė tai, kas neįsivaizduojama. Mariupolyje jai pavyko per raketų apšaudymus surasti jo kūną ir parvežti į gimtąją Lietuvą.
Kad ji pati nebūtų nužudyta, kad kūnas nebūtų sunaikintas, informaciją reikėjo slėpti. Apie mirtį žinojo ribotas skaičius žmonių, tačiau vos tik informacija pateko į žiniasklaidą, jos sustabdyti jau buvo neįmanoma. Galbūt niekada daugiau nesužinosime tiesos ar net neatsisveikinsime su Mantu. Jis mirė ne automobilyje nuo „raketos smūgio“.
Tuo metu mes jau iš visų jėgų stengėmės jį išvežti... Kai Ukrainos prezidento kanceliarija ir Zelenskis jau paskelbė apie mirtį, jo žmona kelias valandas jau stovėjo su karstu prie Rusijos išvažiavimo. Pasieniečiai su ypatinga atsakomybe apžiūrėjo automobilį „krovinys 200“ su cinkuotu karstu. Kelias dienas mes rizikavome savo gyvybe kiekvieną minutę. Mes galėjome gi niekada nebeišvysti Manto ir jo žmonos. Dabar jie jau yra Lietuvoje“, – rašė žurnalistė.
Lietuvos kūrėjo gedi žinomi žmonės
Žinia apie Lietuvos kūrėjo netektį šokiravo ne tik kolegas, bet ir talento gerbėjus – jie reiškia gilią užuojautą.
„Visiškai siaubinga ir šokiruojanti [žinia].... Apdovanojimą pelnęs Lietuvos dokumentinių filmų kūrėjas Mantas Kvedaravičius žuvo Ukrainoje, kur filmavo šį beprotišką, kruviną karą... Ilsėkis ramybėje, brangusis Mantai.
Baisi netektis Lietuvos kino bendruomenei ir visam pasauliui. Mūsų širdys sudaužytos. Amžinąjį atilsį...“ – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė kino režisierė Giedrė Žickytė
Apie netektį rašo ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. „Žūsta drąsiausieji, jautriausieji...“, – rašė jis. „Mantas Kvedaravičius (1976-2022), archeologas, antropologas, režisierius, nužudytas Ukrainoje. Amžiną atilsį. Kadaise suvedė Leonidas Donskis. Mantas niekaip negalėjo suprasti ir vis prašė paaiškinti, kodėl jį Grozne globojusi čečėnų šeima šitaip persekiojama jo gimtojoje Lietuvoje...“, – teigė D. Kuolys.
Apie lietuvio mirtį rašo ir Ukrainos rusų režisierius Vitalijus Manskis. Šis „Facebook‘e“ tvirtino, kad M. Kvedaravičius „žuvo su kamera rankoje“. Mūsų bičiulis Artdocfesto dalyvis, lietuvių dokumentinių filmų kūrėjas Mantas Kvedaravičius šiandien žuvo Mariupolyje su kamera rankoje šiame niūriame blogio kare prieš visą pasaulį.
„Netekome ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje gerai žinomo kūrėjo, kuris iki paskutinės akimirkos, nepaisydamas pavojų, dirbo agresorės Rusijos užpultoje Ukrainoje.
Linkiu tvirtybės bei stiprybės M. Kvedaravičiaus artimiesiems, draugams ir visiems jo talento gerbėjams“, – sakė šalies vadovas. Taip pat Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu išreiškė užuojautą dėl dokumentinių filmų režisieriaus, archeologo, kultūros antropologo žūties.
Radau kelias nuotraukas, kuriose kartu su Mantu 2016-aisiais Rygoje vykusiame Artdocfeste diskutuojame apie dokumentinio kino kūrėjo vietą kare. Mantas vis labiau tylėjo ir galvojo...
„Visus pribloškė žinia, kad nuo raketos smūgio žuvo nepaprastai talentingas dokumentinių filmų režisierius M. Kvedaravičius. Manto filmavimo kameros taikinyje buvo karas, jo sukeltos mirtys ir neramumai, dingę žmonės. Šį kartą jis fiksavo Rusijos karą Ukrainoje. Deja, „Mariupolio“ tęsinio režisierius nebaigė. Tai didžiulė netektis Lietuvos ir pasaulio kino industrijai.
Nuoširdžiai dėl šios beprasmiškos žūties užjaučiu šeimą, draugus, kolegas ir kūrybos gerbėjus“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad M. Kvedaravičiaus dokumentinė kūryba išliks kartų atmintyje. „Netekome lietuvių kūrėjo, kuris nepaisydamas pavojų kūrė Rusijos užpultoje Ukrainoje.
Tikiu, kad režisieriaus dokumentinė kūryba išliks kartų atmintyje. Šią sunkią valandą reiškiu užuojautą artimiesiems, kolegoms ir kino bendruomenei“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Sekmadienio naktį pranešta, kad šeštadienį Ukrainoje, Rusijos apsiaustame Mariupolyje, žuvo 45 metų Lietuvos režisierius M. Kvedaravičius. Režisierius gimė 1976 metais, studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo bakalauro laipsnį. Oksfordo universitete režisieriui buvo suteiktas kultūrinės antropologijos magistro laipsnis. M. Kvedaravičius 2003–2005 metais dėstė religijos, teisės, ir politikos teoriją JAV.
M. Kvedaravičius išgarsėjo kaip dokumentinio kino kūrėjas. 2011 metais jis sukūrė apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus „Barzakh“. 2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. 2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ buvo išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“.
