Gandai apie A. Kandroto įkalinimo sąlygas pradėjo plisti socialiniame tinkle „Facebook“, paskyroje „Celofanas LIVE“.
Sausio 30 d. paskelbtame įraše pranešama, jog A. Kandrotas skubos tvarka perkeliamas į kalėjimo tipo kamerą, vienutę. Įrašo autoriaus nuomone, Vilniaus Kalėjimo viršininkas tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus.
„Vilniaus kalėjimo viršininkas Evaldas Gasparavičius skubos tvarka 2024-01-26 priėmė sprendimą visiškai izoliuoti Antaną ir visam bausmės atlikimo laikui perkelti į kalėjimo tipo kamerą (vienutę)“, – rašoma įraše.
Įrašo autoriaus nuomone, Vilniaus Kalėjimo viršininkas tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus – neva pagal teismo nutartį, vyrui kalėjimo režimas nėra nustatytas.
„Pagal teismo nutartį, Antanui kalėjimo režimas nenustatytas! Tačiau, kalėjimo viršininkas mano kitaip!
Kalėjimo tipo kamerose bausmes atlieka nuteistieji iki gyvos galvos, žudikai, prievartautojai, pedofilai, visuomenei itin pavojingi recidyvistai ir nusikaltėliai“, – teigiama „Facebook“ įraše.
Įrašu A. Kandrotas taip pat skatino savo sekėjus kreiptis į kalėjimo administraciją.
Įrašu dalinosi žinomi žmonės
Iki sulaikymo, „Celofanas LIVE“ paskyroje A. Kandrotas dalindavosi tiesioginių transliacijų įrašais, kuriuose dažnai konfliktuodavo su policijos pareigūnais ir politikais, vaizdo įrašais, nuomonėmis įvairiomis politinėmis temomis. Naujienų portalas tv3.lt primena, jog A. Kandrotas-Celofanas šiuo metu taip pat yra teisiamas dėl dalyvavimo riaušių prie Seimo byloje, bylos teismo posėdžiuose jam leista dalyvauti gyvai.
Po A. Kandroto sulaikymo, šios paskyros administravimą perėmė jo bendražygiai. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio naudojama paskyra šiandien turi apie 39 tūkst. sekėjų.
„Celofanas LIVE“ nėra pirma A. Kandroto naudojama „Facebook“ paskyra – anksčiau jis transliuodavo naudodamasis kita paskyra pavadinimu „Knygnešys live“, tačiau panašu, jog ši paskyra buvo ištrinta.
Sausio 30 d. paskyroje pasirodęs įrašas surinko vos per kelias diena surinko virš 250 pasidalinimų, o šiandien šis įrašas yra surinkęs virš 1000 patiktukų ir 360 pasidalinimų.
Įrašu dalinosi galiūnas Žydrūnas Savickas, žurnalistė Rūta Janutienė, įrašu buvo dalinamasi ir įvairiose „Facebook“ grupėse – pasidalinimą galime aptikti ir Klaipėdos Šeimų sąjūdžio grupėje, A. Kandroto įkurtos partijos „Mes Lietuva“ Facebook grupėje.
Kalėjimų tarnyba – A. Kandrotas nėra įkalintas vienutėje
Pasak kalėjimų tarnybos atstovės spaudai V. Vervečkaitės, A. Kandroto teiginiai apie „visišką izoliavimą“ nėra teisingi. Ant kalėjimų tarnybos atstovės, A. Kandrotas nėra laikomas vienutėje, tad netrukus gali sulaukti ir kaimynų.
„Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu A. Kandrotui paskirta gyvenamoji vieta vienoje iš Vilniaus kalėjimo kamerų, tačiau nėra nuspręsta, kad jis turi būti laikomas izoliuotas.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu A.Kandrotas laikomas trivietėje kameroje, kartu su juo, esant poreikiui, gali būti apgyvendinti ir kiti nuteistieji“, – teigė V. Vervečkaitė.
Įkalinti A. Kandrotą trivietėje kameroje Vilniaus kalėjimo viršininkas nusprendė remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444, 14 punktu, kuriame numatoma, jog ,,Atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras).
Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų“.
Vilniaus kalėjimo viršininkas taip pat rėmėsi to paties įsakymo 23 punktu, kuriame numatyta, kad „Suimtieji suėmimo vykdymo vietoje rakinami kamerose, o nuteistieji bausmės atlikimo vietoje – gyvenamuosiuose aukštuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose laikantis šių reikalavimų<..>“.
Nuteistas dėl finansinių nusikaltimų
Tv3.lt duomenimis, apeliacinis teismas sausio 15 d. aktyvų protesto dalyvį A. Kandrotą, pravarde Celofanas, dviejose baudžiamosiose bylose dėl finansinių nusikaltimų, nubaudė laisvės atėmimo bausmėmis. Vienoje byloje nuteistajam skirti 1 metų ir 10 mėnesių, o kitoje – 1 metų ir 3 mėnesių trukmės įkalinimas. Apeliacinio teismo sprendimas įsigalėjo iš karto, tad A. Kandrotas buvo sulaikytas tą pačią dieną ir pristatytas į Kauno kalėjimą. Sausio 25 d. jis buvo pervežtas bausmę atlikti į Vilniaus kalėjimą.
Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą ir patikrinęs pirmos instancijos teismo sprendimą, kaltais dėl finansinių nusikaltimų pripažino ir A. Kandrotą-Celofaną, ir kitą kaltinamąjį Andrių Žalį.
A. Žaliui teismas skyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją atidėjo 1 metams ir 6 mėnesiams. Tuo metu A. Kandrotui-Celofanui, teismo sprendimu, skirta reali 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Apeliaciniam teismui A. Žalį ir A. Kandrotas-Celofanas buvo apskundę Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Juo A. Kandrotą-Celofaną ir dar du asmenis teismas nuteisė už sukčiavimą, didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tąkart teismas A. Žalį taip pat pripažinto kaltu dėl nusikalstamo bankroto, dokumento suklastojimo ir disponavimo juo, Romą Jablonską – dėl kreditinio sukčiavimo, A. Kandrotą-Celofaną – ir dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Kauno apygardos teismas A. Kandrotui-Celofanui, kuris tuomet atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskyrė laisvės atėmimą metams ir dešimčiai mėnesių, R. Jablonskui – laisvės atėmimą metams ir penkiems mėnesiams bei 19,8 tūkst. eurų baudą, bet jos vykdymą atidėjo metams ir trims mėnesiams, A. Žaliui – dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams ir šešiems mėnesiams.
Kauno apygardos teismas nutarė, kad kaltinamieji bendromis pastangomis pasisavino įmonei „MDK logistika“ priklausantį turtą – apie 321,8 tūkst. eurų. Teismas nurodė, kad pasisavinant įmonės turtą, sukčiaujant valstybės ir „Sodros“ biudžetui nesumokant privalomų mokėti su darbo santykiais susijusių gyventojų pajamų mokesčio ir kitų įmokų, taip pat PVM, apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo panaudoti aštuonių kitų bendrovių fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai. Pasak teismo, pasisavinant įmonės „MDK logistika“ turtą, buvo imituojamas bendrovės veiklos vykdymas.
