Idėja pripažinta geriausia iš 18 pateiktų pasiūlymų. Laimėtojams atiteks 12 tūkst. eurų prizas.
Antrąją vietą konkurse pelnė projektas „Geltonas“ („Kančo studija“), trečiąją – komandos FORMA projektas „Miestelis gimnazisto krepšely“. Jiems atiteko atitinkamai 10 tūkst. ir 8 tūkst. eurų prizai.
Naują keturių aukštų ir beveik 12 tūkst. kvadratinių metrų ploto mokyklą Tolminkiemio gatvėje suprojektuoti planuojama per metus, o kitų metų rudenį pradėti statybos darbus.
Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas sako, kad konkurso laimėtojams pavyko įgyvendinti reikalavimus sukurti „šiuolaikišką, dinamišką mokymosi aplinką“, sudaryti galimybes dalyvauti Pilaitės bendruomenei.
Kaip skelbia savivaldybė, nauja Pilaitės mokykla, kur galės mokytis apie 1000 moksleivių, išsiskirs savo erdvine struktūra: holą, aktų ir sporto salės branduolį sups klasių žiedas. Žiedo viduje sporto ir renginių salės sudarys pastato „širdį“ – centrinę aikštę. Aikštėje aplink amfiteatrą bus daugiafunkcinė erdvė, kur mokyklos bendruomenė galės susitikti, bendrauti, valgyti ir dirbti.
Pirmasis mokyklos aukštas bus atviras visuomenei ir bendruomenei – jame veiks ir technologijų laboratorijos, ir renginių erdvė, sporto klubas ir biblioteka. Visos šios erdvės turės įėjimus iš gatvės pusės ir galės veikti po mokyklos darbo valandų, čia bus galima laisvai lankytis.
Pastato viduje judant vidiniu žiedu vaizdas atsivers į centrinę erdvę, sporto salę, renginių salę ir vidinius apželdintus kiemelius viršutiniuose mokyklos aukštuose. Klasės ir salės į koridorių atveriamos įrengiant vitrinas bei stiklines duris taip kuriant „klasės be sienų“ koncepciją. Pristatymų ar renginių metu plačiai atvėrus klasės duris erdvė galės išsitęsti ir į koridorių.
Laimėtojus atrinko ekspertų komisija, kuriai pirmininkavo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Šiuo metu Pilaitėje veikia dvi savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos – Martyno Mažvydo progimnazija ir Pilaitės gimnazija, jose mokosi per 2 tūkst. moksleivių. Tolminkiemio gatvėje gimnaziją anksčiau statyti siekė Katalikų bažnyčia, tačiau nesutarus su vietos bendruomene ir savivaldybe, planų atsisakė.
