Apie naująjį pontifiką, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja filosofas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Povilas Aleksandravičius ir Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Romos katalikų bažnyčia išrinko naują popiežių, kardinolą Robertą Prevostą, kuris pasirinko Leono XIV-ojo vardą. Kaip jūs vertinate naująjį popiežių?
P.Aleksandravičius: Labai džiugiai ir su didele viltimi. Čia prieš šią konklavą buvo visokių nuogąstavimų, kalbų, netgi patys kardinolai kai kurie sakė, kad konklava gali būti sudėtinga, kad kardinolai vieni kitų nepažįsta, labai sunku apibrėžti situaciją, kurioje šiuo metu atsidūrusi yra bažnyčia.
Bet atrodo, tų pačių kardinolų, sekant kardinolų pasisakymus, kad šio kardinolo kandidatūra labai greitai išryškėjo. Jis patraukė visų dėmesį įvairiausiais savo talentais, kuriuos mes čia galėtumėme aptarti. Ir konklava baigėsi netikėtai greitai. Šiandien jau po kelių dienų galima sakyti, kad kuris savyje talpina visko, ko reikia šiuolaikiniam popiežiui.
O kas tas viskas, ko reikia šiuolaikiniam popiežiui? Kur tie esminiai momentai?
P.Aleksandravičius: Jis savyje talpina keletą tokių universalių dimensijų. Jis yra, kaip sakoma, iš Amerikos. Tą pabrėžia visi komentatoriai. Tačiau jis yra iš abiejų Amerikų: iš Šiaurės ir iš Pietų, ir tai yra labai reikšminga ir svarbu.
Šiaurės Amerika, tai yra Vakarų civilizacija, ir žinote, popiežiaus Pranciškaus vadovavimo metu kartais būdavo sakoma, kad Pranciškus atstovauja tiems vadinamiesiems globaliesiems pietums, kad jis galbūt nelabai išmano Europos ir Šiaurės pusrutulio reikalus.
Tai dabar mes turime popiežių, kuris tobulai išmano Šiaurės Amerikos, Europos ir viso to globaliųjų, globaliosios Šiaurės reikalus, bet jis taip pat tobulai išmano ir globaliųjų pietų reikalus. Šia prasme jis apvienija visas pasaulio dimensijas. Jis taip pat yra puikus administratorius, užėmė aukštas pareigas, tačiau taip pat ir misionierius, labai artimas paprastiems žmonėms.
Dabar ateina vis daugiau ir daugiau faktų apie tai, kaip artimai jis bendravo su paprasčiausiais žmonėmis, nė kiek nenusileisdamas šiuo atžvilgiu ir savo pirmtakui popiežiui Pranciškui. Tai čia tokio aukštosios administracijos vadovavimo patirtis, bet tuo pačiu metu pastoracinė patirtis taip pat dar viena universalumo dimensija.
Jis taip pat apvienija nepaprastą intelektualumą, aš sakyčiau. Jis yra Kanonų teisės specialistas, taip pat labai aukšto lygio teologas, bet taip pat be galo dvasingas žmogus. Priklauso ir yra ilgai vadovavęs Švento Augustino vienuolių ordinui.
Ir pats savyje yra išvystęs Švento Augustino vienuolystę, iš šio ordino puoselėjamą dvasingumą, kuris yra labai gilus, labai toks aktualus visiems laikams ir būtent mūsų laikams. Ir intelektualus, ir nepaprastai gilus bei dvasingas. Tai, manau, kad visų šių dimensijų vienovė buvo tai, kad kardinolai labai greitai, greičiau nei galbūt jie patys tikėjosi ir nei visas pasaulis tikėjosi, jų žvilgsnis nukrypo į šį žmogų ir jis buvo išrinktas labai greitai.
Išties buvo išrinktas labai greitai, užteko vos keturių balsavimų ir turime naująjį popiežių. Gerbiamas Kęstuti, pasirinko kardinolas Robertas Prevostas Leono XIV-ąjį vardą, ir tai istorijoje yra pirmasis gimęs Amerikoje popiežius. Ką tai rodo, ką tai reiškia pasauliui ir mums?
K.Kėvalas: Jo pasirinkimas tikrai labai įdomus ta prasme, kad Leonas XIII yra popiežius reformatorius. Ištiko pasaulį industrinė revoliucija, per daug marksizmo idėjos pradėjo skverbtis į Europą ir bažnyčioje buvo svarstymas, ar nereiktų kalbėti ne tiktai apie moralinius ir tikėjimo klausimus, bet taip pat ir apie socialinius, visuomenę liečiančius.
Ir štai Leonas XIII apsisprendė kalbėti, ir tai buvo labai stipri, nauja bažnyčios socialinio mokymo pradžia. Iš tikrųjų tai nauja tradicija, kurią jisai pradėjo. Tai žiūrint į šį pasirinkimą, mes žiūrime į Leoną XIV-ąjį taip pat kaip tą, kuris naujos revoliucijos kontekste, kurią galėtume įvardinti dirbtinio intelekto revoliucija, kalbės vėl nauju būdu pasauliui, kurį tikrai ištiko nauji dalykai, pasak enciklikos Rerum Novarum.
Taigi tie nauji dalykai su Leonu XIV-uoju taip pat bus neišvengiami. O kad taip greitai išrinko ir kad tokia, sakytume, labai sutelktai greita konklava rodo, kad šis žmogus greit buvo pastebėtas. Ir kas labai įdomu, kad jo šūkis apie vienybę skamba In Illo Uno Unum – viename jame viena. Turime omenyje, kad Kristuje galime suvienyti pasaulį.
Tai šis jo pasirinkimas vardo ir šūkio rodo taip pat ir jo misiją bei tikslus einančio pontifikato, kuris labai guodžia širdį, nes vis dėlto šiandienos pasauliui nepaprastai reikalinga vienybė. Jaučiame tą susiskaldymą, jaučiam įtampas ne tiktai pasauly, bet ir kartais pačioj bažnyčioj.
Tai štai jo asmuo – tikras džiaugsmas ir didelė viltis, kad jis kaip ganytojas sutelks ir pasaulio, ir bažnyčios žmones būti viena, kas ir yra, manau, Vakarų civilizacijos esminis ir stipriausias bruožas.
Gerbiamas arkivyskupe, išties žmonėms kyla ir toks klausimas: kodėl tapdamas žmogus popiežiumi, pasirenka vardą? Kokia to yra reikšmė, tradicija, kam to reikia?
K.Kėvalas: Čia yra labai sena ir labai graži tradicija, kylanti iš vienuolių tradicijos, kad štai žmogus, žengdamas tokį žingsnį, pavyzdžiui, apsispręsdamas vienuoliškam gyvenimui, o tuo labiau popiežiaus, pradeda visiškai naują erą. Galėtume palyginti su bibliniu pasakojimu, kaip Saulius tapo Pauliumi.
Tas, kuris buvo vienos krypties žmogus, staiga perkeistas Kristuje tampa nauju žmogumi. Tai tas nauju žmogumi tapimas pažymimas naujo vardo priėmimu ir, aišku, naujos misijos. Tai jo broliai, popiežiaus irgi sako: labai įdomu, kaip mums reiks bendrauti su šiuo nauju žmogumi, popiežiumi.
Bet, sako, mes vis tiek liksime broliais ir vadinsim jį Robiu. Tai čia šeimos narių įžvalgos, bet mums tai yra žmogus, kuris jau dabar visuotinės bažnyčios ganytojas, jo naujas vardas rodo ir naują ypatingą misiją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
