Pasak Mariaus Gelžinio, paraiškas nuo praėjusio penktadienio yra pateikusios Vengrijos oro linijos „Wizzair“ ir Baltarusijos „Belavia“, tačiau nei Užsienio reikalų ministerija, nei Vyriausybė jų dar nepatvirtino.
„Yra neaiški sistema ir neaiškūs atrankos kriterijai. (...) Nėra kriterijų, kokia šalis saugi, nėra šalių sąrašo ir tie kriterijai, kiekvienu atveju sprendžiama atskirai. Aviakompanijoms tai kelia nerimą, nes jie norėtų aiškiai žinoti, ar jiems dar apsimoka su mumis derėtis, ar jie ieško kitų šalių, kur pradėti skrydžius“, – BNS sakė oro uostų vadovas.
Anot jo, „Wizzair“ norėtų skraidinti į Londoną, Alesundą ir Bergeną (Norvegija), Belfastą (Šiaurės Airija), Belundą (Danija), Kijevą, Turku (Suomija), o „Belavia“ – į Minską.
„Kol kas dar SAS nepriėmė sprendimų dėl skrydžių į Kopenhagą gegužės pabaigoje, jie laukia aiškesnių atrankos kriterijų“, – sakė M. Gelžinis.
Paraišką buvo pateikusi ir Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ – Vyriausybė trečiadienį jai leido nuo kito pirmadienio atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Rygą, o dar po savaitės – į Taliną.
Pasak M. Gelžinio, „Air Baltic“ taip pat norėtų skraidinti į Dubliną, Londoną, Norvegiją.
Trečiadienį turėjo įvykti pirmasis „Air Baltic“ skrydis iš Vilniaus į Rygą, tačiau įmonė jį atidėjo vėlesniam laikui. Pasak M. Gelžinio, įmonei kol kas neapsimoka pradėti šio reiso.
„Jie planavo anksčiau pradėti tikėdamiesi kitų krypčių, tų, kur mūsų žmonės, kurie dirba, skristų – tiek į Norvegiją, Airiją, Jungtinę Karalystę, bet kadangi susisiekimas yra tik tik tarp Baltijos šalių, jiems nėra kol kas tikslo, nes keleivių skaičius būtų per mažas“, – sakė M. Gelžinis.
„Yra per mažas susidomėjimas ir nėra prasmės, nes Latvija irgi dar nėra pakankamai atsivėrusi, nėra ko skristi į Rygą, nes tranzitas taip pat nevyktų“, – pridūrė jis.
Lietuvoje oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams buvo uždaryta balandžio 4-ąją.
