„Galima jausti, kad visoje šitoje politinėje dėlionėje Prezidentūra turbūt išlaiko gan ryškius svertus. Jos (Prezidentūros – ELTA) pergalė būtų viena iš didžiausių, kada, tikėtina, premjeru taps asmuo, kuriam galbūt bus daroma didesnė įtaka negu būtų galima ją daryti politikui su dideliu stažu pačioje socialdemokratų partijoje“, – Eltai teigė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė.
Savo ruožtu liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, jog prezidento, kaip ketvirtojo koalicijos partnerio, vaidmuo visada buvo akivaizdus, tačiau kol kas nėra aišku, ar iš tiesų šalies vadovas stengsis daryti įtaką Vyriausybės darbui.
Tiesa, parlamentarė svarsto apie tai, kad prezidentas dabar turi galimybę ištaisyti klaidą ir apsvarstyti „Nemuno aušros“ likimą valdančiojoje koalicijoje.
„Dabar prezidentas turi antrą šansą, ko nepadarė rudenį. Ištaisyti, t. y. nepriimti ar nepatvirtinti, ar siekti, kad koalicijoje nebebūtų „Nemuno aušros“, vedamos R. Žemaitaičio“, – Eltai sakė ji.
„Priežasčių tam yra dar daugiau. Ar pasinaudos prezidentas šia galimybe, yra vienas iš svarbiausių klausimų“, – akcentavo V. Čmilytė–Nielsen.
Parodyta lyderystės krizė
Pasak M. Lingės, sprendimas deleguoti I. Ruginienę į premjerus rodo, kokioje krizėje yra atsidūrę socialdemokratai, nes pirmoje vietoje atsiduria prioritetas, jog politikas neturėtų skeletų spintoje.
„Pirmiausiai, tai rodo, kad pačiuose socialdemokratuose yra gili politinės lyderystės krizė, kada visi potencialūs lyderiai, ilgus metus priklausę partijai, auginę potencialą, iškrito kaip lapai. O į kandidatūrą nominuota visiškai nauja partijos narė, turinti ganėtinai trumpą darbo patirtį viešajame sektoriuje ir valstybės valdyme“, – sakė jis.
„Tai simbolizuoja žemą kartelę, kada didžiausius svertu įgyja tas, kuris turi mažiausiai skeletų spintoje. Antroje vietoje tokie klausimai, kaip patirtis, kompetencija, autoritetas, sugebėjimas sutelkti žmones tikslų siekimui“, – akcentavo konservatorius.
Anot jo, I. Ruginienei bus didelis iššūkis įrodyti ir pelnyti politinį pasitikėjimą ne tik kaip premjerei, bet ir socialdemokratų partijos viduje.
Konservatoriui antrino ir liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, teigdama, kad labiau patyrę socialdemokratai nepanoro imtis lyderystės.
„Perdavė tą galimybę galbūt vienai iš mažiausiai patyrusių politikių Vyriausybėje. Tai parodo, kad socialdemokratai kaip partija yra rimtoje krizėje ir, matyt, yra požiūris, kad visgi šią kadenciją reikia kažkaip išbūti ir atbūti“, – kalbėjo ji.
„Žinoma, I. Ruginienei teks nelengva misija ir dėl koalicijos perkrovimo derantis su partneriais, pirmiausiai, Sauliu Skverneliu. Bet klausimas yra, kaip dėl Remigijaus Žemaitaičio bus apsispręsta. Abiejų apetitai, matyt, yra išaugę, norint perdėlioti koaliciją savo naudai“, – svarstė liberalė.
Seime balsuos pagal tai, ar koalicijoje liks „Nemuno aušra“
I. Ruginienės kandidatūrą dar turi patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda, vėliau ją turėsiantis pateikti ir Seimui. M. Lingės teigimu, konservatoriai balsuos už I. Ruginienės kandidatūrą priklausomai nuo jos pozicijos dėl „Nemuno aušros“ likimo koalicijoje.
„Pirmiausiai, labai svarbu, kaip premjeras mato koalicijos ateitį. Vargiai įsivaizduoju palaikymą tokiai premjero kandidatūrai, kur nebūtų svarbus koalicijos formatas, kuriame dalyvauja „Nemuno aušra“, – tvirtino konservatorius.
„Tai šis klausimas, kaip ir formuojant Vyriausybę, tebelieka aktualus. Yra daug priežasčių, kodėl ši partija („Nemuno aušra“ – ELTA) diskredituoja ne tik pačią valdančiąją daugumą, bet ir valstybę. Šis motyvas, matyt, bus svarbus apsisprendžiant dėl kandidatūros, kada frakcija balsuos“, – sakė jis.
Kaip kitus svarbius klausimus, sprendžiant palaikyti I. Ruginienės kandidatūrą ar ne, politikas įvardijo socialdemokratės laikyseną dėl „Belaruskalij“ arbitražo, o taip pat ir dėl biudžeto tvirtinimo.
Liberalų lyderė savo ruožtu tvirtino, kad jos frakcija dar nesitarė, kaip balsuoti, tačiau pažymėjo, jog pozicija dėl „aušriečių“ bus svarbi. Tiesa, pridūrė politikė, ne ką mažiau svarbu bus ir kiek kairuolišką poziciją užims pati I. Ruginienė.
„Taip, „Nemuno aušros“ buvimas, pakvietimas ar nepakvietimas į koaliciją yra svarbus faktorius, bet jis ne vienintelis. Kaip ir sakiau, vertybine prasme, visa I. Ruginienės patirtis kaip tik rodo dar labiau radikalų kairuoliškumą, kur liberalų požiūris smarkiai išsiskiria“, – kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.
„Manau, kad šioje vietoje jai tikrai turėsime ne vieną kritinį klausimą. O prognozuočiau, kad balsuosime taip, kaip opozicijai ir priklauso“, – tęsė ji.
Pasak parlamentarės, ketvirtadienį liberalai rinksis į valdybos posėdį, kuriame ir pasidalins nuomonėmis dėl balsavimo Seime.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga Eltai teigė, jog šis socialdemokratų pasirinkimas buvo netikėtas.
„Tai yra socialdemokratų atsakomybė ir jų pasirinkimas. Naujas žmogus pas socialdemokratus ir gana naujas žmogus politikoje. Netikėtas pasirinkimas, padiktuotas, manau, iš esmės pastarųjų mėnesių skeletų spintose baimės logikos. Ar ta logika pasiteisins, greitai pamatysime“, – teigė A. Veryga.
Jo teigimu, LVŽS dar neaptarė klausimo, kaip balsuos Seime dėl I. Ruginienės kandidatūros.
Kaip skelbta anksčiau, Gintautui Paluckui nusprendus trauktis iš premjero pareigų, prasidėjo diskusijos dėl naujo socialdemokratų kandidato į Vyriausybės vadovus.
Trečiadienį vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo posėdžio metu buvo nuspręsta į premjerus deleguoti laikinąją socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę.
Nuo praėjusios savaitės pabaigos buvo aptarinėjamos keturios potencialios kandidatūros – Jonavos rajono meras, laikinasis partijos vadovas Mindaugas Sinkevičius, Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas, laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius. Tiesa, tiek M. Sinkevčius, tiek R. Duchnevičius iš kovos dėl premjero posto pasitraukė dar prieš susirenkant socialdemokratų valdybai. Savo ruožtu J. Olekas iš kovos pasitraukė paskutinę minutę. Apie tai, remiantis šaltiniais, žiniasklaida pranešė jau prasidėjus prezidiumui.
Šios savaitės pradžioje LSDP skyriai taip pat iškėlė ir laikinojo susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio bei švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Rimanto Vaitkaus kandidatūras. Pastarasis iškart pareiškė neplanuojantis kandidatuoti, o E. Sabutis trečiadienį pranešė pasiryžęs partijos viduje siekti ministro pirmininko posto. Visgi, diskusijų prezidiume metu pastarasis atsiėmė savo kandidatūrą.
ELTA primena, kad po G. Paluckui nusprendus pasitraukti, atsistatydino ir visas Ministrų kabinetas. Tiesa, jis, laikinai vadovaujamas finansų ministro Rimanto Šadžiaus, tęs darbą iki tol, kol bus suformuota nauja Vyriausybė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
