2020 m. balandžio 8 dieną, Klaipėdos ligoninėje užgeso Elena Stankūnienė, kaip informavo Lietuvos Geografų draugija (LGD), kurios mirtis bus priskirta prie Covid-19 viruso aukų.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino šį mirties nuo koronaviruso (COVID-19) atvejį.
Tiesa, kiek anksčiau SAM neigė tokią informaciją, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ją patvirtino.
„Iš Klaipėdos universitetinės ligoninės negavome patvirtinimo, kad ši mirtis yra dėl koronaviruso. Jų teigimu, ši mirtis nėra susijusi su COVID-19“, – BNS ketvirtadienį sakė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.
„Šiuo atveju tikrai negalime sakyti, kad vakar Lietuvoje nustatytas dar vienas mirties (nuo COVID-19 – BNS) atvejis“, – patikino ji.
Tuo tarpu, NVSC atstovė Jolanta Čereškienė teigė, kad mokslininkė mirė dėl koronaviruso.
„Yra patvirtinta mirtis (nuo COVID-19 – BNS) Klaipėdoje. NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas patvirtinto apie mirties atvejį“, – teigė J. Čereškienė.
Elena Stankūnienė gimė Praniūnų kaime, Alytaus rajone. Ji studijavo tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, o baigusi studijas liko dirbti asistente Geografijos katedroje.
Nuo 1953 m. E. Stankūnienė dirbo vyresniąja dėstytoja, 1979 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją, nuo 1981 metų – dirbo docente.
Mokslininkė dėstė fizinės geografijos kursą, dirvožemio geografiją, žemynų fizinę geografiją, vadovavo pedagoginei praktikai, kursiniams ir diplominiams darbams. Pagrindinės jos mokslinio darbo kryptys – demografija ir gyventojų geografija. Šiais klausimais, viena ir su kitais autoriais, ji parašė 40 darbų, parengė žemynų fizinės geografijos programą.
Lietuvos geografų draugija reiškia nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems, jos buvusiems kolegoms – bendradarbiams, studentams, ir visiems ją pažinojusiems.
Velionė E. Stankūnienė gimė Praniūnų kaime, Alytaus rajone. Ji 1947 m. studijavo tuomečiame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, o baigusi studijas liko dirbti asistente Geografijos katedroje.
Elena Stankūnienė skaitė fizinės geografijos kursą, dėstė dirvožemio geografiją, žemynų fizinę geografiją, vadovavo pedagoginei praktikai, kursiniams ir diplominiams darbams. Mokslinio darbo kryptys – demografija ir gyventojų geografija. Šiais klausimais viena ir su kitais autoriais parašė 40 darbų, parengė žemynų fizinės geografijos programą.
Oficialiai patvirtintų 15 atvejų
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė koronavirusu infekuotas žmogus. Tai – keturioliktasis mirties atvejis šalyje. Asmuo priklausė rizikos grupei.
Taip pat apie dar vieną atvejį pranešta Marijampolės ligoninėje. Tai – garbingo amžiaus žmogus, kuriam patvirtintas COVID-19, pranešė Marijampolės savivaldybės administracijos vadovas Karolis Podolskis.
Sekmadienį patvirtintos dvi mirtys asmenų, kuriems buvo diagnozuota COVID-19 infekcija. Vienas žmogus buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir priklausė rizikos grupei.
Sekmadienio vakarą pranešta, kad Santaros klinikose mirė 13-tas koronavirusu infekuotas žmogus. Vėliau Varėnos rajono meras Algis Kašėta socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia, kad mirusysis – šeštadienį į Santaros klinikas paguldytas Merkinės gyventojas, priklausęs rizikos grupei.
Šeštadienį taip pat pranešta apie dvi mirtis nuo koronaviruso – viena jų užfiksuota Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje mirė 83-ejų metų moteris. Kitas atvejis – Kauno klinikinėje ligoninėje, mirė taip pat rizikos grupei priklausęs žmogus.
Ketvirtadienį pranešta apie 9 mirtį asmens, kuriam diagnozuotas koronavirusas. Apie atvejį pranešė Ukmergės rajono Administracijos direktorius Darius Varnas. Asmuo buvo prieš tai patekęs į ligoninę, tačiau ne dėl koronaviruso, testas jam buvo atliktas po mirties, jis priklausė rizikos grupei.
Kovo 31 d. patvirtinta 8-oji mirtis nuo koronaviruso. Tai – Vilniaus universiteto Santaros klinikose gydytas senyvo amžiaus žmogus, dvi dienos prieš tai atvežtas iš Ukmergės ligoninės Slaugos skyriaus.
Antradienį patvirtinta 8-oji mirtis nuo koronaviruso. Tai – Vilniaus universiteto Santaros klinikose gydytas senyvo amžiaus žmogus, dvi dienos prieš tai atvežtas iš Ukmergės ligoninės Slaugos skyriaus.
Kovo 28 d. pranešta apie dvi koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtis. Vienas jų – 74 metų vyras, miręs kovo 26 dieną. Velionis buvo gydomas Ukmergės miesto ligoninėje, turėjo daug ligų. Apie kitą atvejį informavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. SAM patvirtino, kad tai – brandaus amžiaus žmogus, rizikos grupės, anksčiau gulėjęs ligoninėje, turėjęs daug gretutinių ligų.
Kovo 27 d. pranešta apie 5-tą mirties nuo COVID-19 atvejį. Asmuo mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tai patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
Taip pat apie du mirties nuo koronaviruso atvejus buvo pranešta kovo 25 d. Vienas jų – 79 metų rizikos amžiaus vyras, kuris gydėsi Ukmergės ligoninėje. Jam COVID-19 tyrimas buvo atliktas jau po mirties ir patvirtinta, kad buvo užsikrėtęs.
Kitas miręs pacientas – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gydytojas sunkios būklės rizikos amžiaus grupės pacientas.
Kovo 20 d. pranešta apie pirmąją mirtį nuo koronaviruso. Ukmergėje nuo koronaviruso mirė garbaus amžiaus moteris, kuri iš Ukmergės ligoninės buvo paleista kovo 19 dieną, pranešė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Kovo 24 d. pranešta apie mirusią 90-metę, kuri, naujienų portalo duomenimis, gulėjo toje pačioje palatoje su pirmąja auka. Pacientė kovo 16 dieną buvo išrašyta iš Ukmergės ligoninės. Dėl karščiavimo, bendro silpnumo kovo 23 dieną ji buvo atvežta į Santaros klinikas. Atlikus tyrimus jai nustatytas koronavirusas, ji gydyta intensyvios terapijos skyriuje.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju.
Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą.
Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
