Ekstremalių situacijų ar nepaprastųjų padėčių atveju, Lietuvos miestai yra nustatę ir tam tikrus algoritmus, kaip veiktų viešasis transportas.
Tiesa, didžiųjų miestų atstovai dalinasi, kad nuspėti, kokia tiksliai situacija galėtų kilti, yra gana sudėtinga.
Papasakojo, kaip viešasis transportas veiktų sostinėje
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pažymi, kad kilus nepaprastajai padėčiai, nustatyti situacijos masiškumą ir galimas pasekmės yra sudėtinga, todėl ir nustatyti tokių situacijų algoritmus yra praktiškai neįmanoma.
„Nepaprastosios padėties atveju viešojo transporto paslauga būtų teikiama vadovaujantis institucijų ir pareigūnų nurodymais, o jei dėl padėties specifikos jos teikimas taptų neįmanomas – paslauga būtų nutraukiama. Tokių situacijų pavyzdžiais galėtų būti cheminis ar radiacinis užterštumas, teritorijos apsėmimas ir pan.“, – dalinasi G. Grubinskas.
Tiesa, sostinės savivaldybės atstovas pažymi, kad gali būti ir tokių nepaprastųjų padėčių, kurios įtakos viešajam transportui neturėtų. O kaip pavyzdį G. Grubinskas pateikia pavyzdį, kai pasienio ruože susidarė nepaprastoji padėtis dėl nelegalios migracijos.
„Ši nepaprastoji padėtis kasdienės gyventojų veiklos iš esmės nepakeitė“, – komentavo G. Grubinskas.
Kilus karui, nurodymus, kaip turėtų veikti viešasis transportas duotų kariuomenė.
„Kol iš kariuomenės nėra gaunama konkreti užduotis ir yra saugu tęsti veiklą, paslaugos būtų teikiamos įprasta tvarka. Jei kiltų pavojus civiliams (pavyzdžiui, dėl bombardavimo, vykstant ginkluotųjų pajėgų susidūrimams) arba nebebūtų joms poreikio (pavyzdžiui, dėl įvykusios evakuacijos), paslaugos būtų stabdomos“, – pasakoja G. Grubinskas.
Vilniaus viešąjį transportą kuruojančios įmonės JUDU atstovė Eglė Krušinskaitė komentuoja, kad sostinėje taip pat yra numatyti prioritetiniai veiksmai, kaip reikėtų elgtis vienos ar kitos ekstremaliosios situacijos atveju bei kokie viešojo transporto maršrutai kursuotų šių situacijų metu.
„JUDU, kaip ir kitos Vilniaus miesto savivaldybės įmonės, rengiasi galimoms nenumatytoms ekstremaliosioms situacijoms. Tokių situacijų atveju veiksmai būtų koordinuojami tiek su savivaldybe, tiek su kitomis nacionalinėmis institucijomis, užtikrinant gyventojams būtinąsias paslaugas“, – nurodo E. Krušinskaitė.
G. Grubinskas atkreipia dėmesį, kad esant ekstremaliai situacijai, viešasis transportas galėtų būti pasitelktas aptarnauti ne tik įprastus maršrutus, tačiau ir pagal poreikį prireikus pervežti gyventojus.
„Maršrutai būtų pritaikomi priklausomai nuo situacijos, numatyti konkrečius maršrutus iš anksto nebūtų tikslinga“, – dalinasi G. Grubinskas.
Tuo metu, jei būtų paskelbta evakuacija, nurodymus ir rekomendacijas gyventojai turėtų sekti radijuje ir televizijoje, oficialiuose institucijų tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose, o Vilniaus miesto savivaldybės atveju ir programėlėje „KOVAS“.
Uostamiestyje vienu metu galėtų būti evakuota virš 10 tūkst. gyventojų
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Kristina Abromavičiūtė nurodo, kad tai, kaip veiktų Klaipėdos miesto viešasis transportas, kilus ekstremaliai situacijai, ir kaip būtų užtikrintas viešojo transporto veiklos tęstinumas yra nurodyta nepaprastųjų situacijų valdymo planuose.
„Viešasis transportas veiktų atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Maršrutai būtų koreguojami – galimai retesni arba kai kurių būtų atsisakoma, nes transportas, esant poreikiui, būtų pasitelkiamas kitoms užduotims vykdyti“, – nurodo K. Abromavičiūtė.
Tokiu atveju, jei uostamiestyje būtų paskelbta evakuacija, dalis viešojo transporto būtų pasitelkiama evakuacijai vykdyti, o gyventojams informacija būtų skelbiama per visas viešojo informavimo priemones bei kitus oficialius kanalus.
Be to, kaip numatoma Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, paskelbus gyventojų evakuaciją, didžioji dalis gyventojų evakuotųsi nuosavomis transporto priemonėmis, o apie 10 proc. klaipėdiečių pasinaudotų savivaldybės suteiktu transportu.
Pažymima, kad autobusus pagal sutartis tokiu atveju suteiktų UAB „Klaipėdos paslaugos“, Keleivių transporto KB „Gintarinis vairas“, UAB „Pajūrio autobusai“.
UAB „Klaipėdos paslaugos“ suteiktų 50 miesto tipo autobusų iki 100 vietų, 25 miesto tipo autobusus iki 150 vietų, 20 tolimojo susisiekimo autobusų iki 50 vietų, 25 mažuosius autobusus iki 20 vietų. Vienu metu būtų galima evakuoti apie 10 250 gyventojų.
Tuo metu keleivių transporto KB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ patelks kiekviena iki 30 autobusų. Vienu metu galės pervežti kiekviena iki 500 keleivių ne mažiau kaip 8 autobusais, nurodoma Klaipėdos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
„Maršrutai yra numatyti, tačiau jie būtų koreguojami pagal konkrečią situaciją ir nepaprastosios padėties scenarijų. Vairuotojų skaičius taip pat priklausytų nuo transporto skaičiaus“, – priduria K. Abromavičiūtė.
Kauniečiai įžvelgia grėsmę
UAB „Kauno autobusai“ atstovė Ramunė Tarandė nurodo, kad Kauno viešojo transporto įstaiga taip pat turi konkrečias instrukcijas, kaip reikėtų elgtis kilus vienai ar kitai ekstremaliai situacijai, tiesa, be Kauno miesto savivaldybės leidimo šios instrukcijų detalės nėra atskleidžiamos.
„Pasirašyta nereguliaraus keleivių vežimo paslaugų sutartis su Kauno miesto savivaldybės administracija“, – aiškina R. Tarandė.
„Kauno autobusų“ atstovė priduria, kad priklausomai nuo situacijos, kilusios ekstremaliosios situacijos metu, priklauso ir kokie maršrutai kursuos tokiu metu.
„Maršrutų prioritetai nustatomi pagal situaciją, kuri gali keistis bet kurią akimirką. Esame tam pasiruošę (pvz. maršrutų planavimas, papildymas, atšaukimas realiu laiku)“, – teigė ji, pridurdama, kad pagal pateiktus Kauno miesto savivaldybės reikalavimus išspręstas ir kuro atsargų klausimas.
Be to, R. Tarandė priduria, kad prireikus, viešasis transportas gali būti perduotas ir kariuomenei ar civilinei saugai, dėl ko praėjusiais metais buvo vykdomos ir pratybos.
Tiesa, šiuo klausimu, R. Tarandė atkreipia dėmesį, kad „Kauno autobusai“ mato grėsmę, kadangi nuo 2029 m. sausio 1 d. numatoma, kad visas viešasis transportas privalės būti varomas alternatyviais degalais, daugiausiai elektra.
„Esant ekstremaliai situacijai ir nesant elektros, kyla klausimas kaip tokiu atveju galėtų būti organizuojamas transportas ir kiek viešojo transporto tada praktiškai galėtų veikti ekstremalioje situacijoje?
Kolegų iš Ukrainos patirtis rodo, kad ekstremaliose situacijose elektrinis transportas nebeveikia ir paslaugas galima užtikrinti tik dyzeliniu transportu. Tad natūraliai kyla klausimas, ar būsime pasiruošę, jei nuo 2029 m. viešasis transportas visas turi būti elektrinis?“, – klausimą kėlė „Kauno autobusų“ atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
