Esant 28,35 proc. aktyvumui socialdemokratai laimėjo 2 vietas, kai valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3 vietas. Tai rodo, kad pergalė Seimo rinkimuose nebus tokia garantuota, kaip galėjo atrodyti iš pirmo žvilgsnio, nors juose galima tikėtis didesnio aktyvumo.
Antradienį Lietuvos socialdemokratų partijos valdyba diskutavo apie kandidatų sąrašą į Seimo rinkimus, bet svarbiausią žodį čia turi partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Sąrašas formaliai bus tvirtinamas šeštadienį partijos konferencijoje, kuri vyks Šventojoje, bet kai kurie dalykai jau dabar aiškūs.
Pavyzdžiui, portalo duomenimis, pirmoji sąraše bus V. Blinkevičiūtė, antras – Gintautas Paluckas, trečioji – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, ketvirtas – Juozas Olekas, penkta – Rasa Budbergytė.
Užkulisiuose kalbama, kad I. Rugienienė sėkmės rinkimuose atveju galėtų būti socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Sąrašą ves Blinkevičiūtė
Portalo tv3.lt duomenimis, socdemus į Seimą ves į Europos Parlamentą išrinkta partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė, bet ji neturi planų užimti kokias nors vykdomosios valdžios pareigas Lietuvoje po Seimo rinkimų.
Kandidatų sąraše taip pat atsiras Europos Parlamento nario mandato nelaimėjęs ir už brūkšnio likęs J. Olekas, kuris pakeis anksčiau kandidatų sąraše į Seimą figūravusį Juozą Oleką jaunesnįjį.
„Taip, aš būsiu sąraše. O sūnus dirbs Vilniaus miesto savivaldybėje“, – sakė J. Olekas vyresnysis.
Tačiau socdemams kyla visokių minčių, kaip elgtis su apkaltinamojo nuosprendžio čekučių istorijoje pirmos instancijos teisme sulaukusiu, Jonavos rajono meru Mindaugu Sinkevičiumi, kuris yra sustabdęs narystę partijoje.
Partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė yra viešai aiškiai deklaravusi, kad M. Sinkevičius neis su partijos sąrašu į Seimo rinkimus, bet patys socdemai neslepia turintys įvairių nuomonių. Tas nuomones labai gerai iliustruoja, kad partijos skyriams reitinguojant kandidatus, M. Sinkevičius buvo atsidūręs sąrašo lyderio pozicijoje.
„Tai skaudūs ginčai: nes, viena vertus, nėra įrodytas žmogaus kaltumas aukštesnės instancijos teisme, bet nėra įrodytas ir jo nekaltumas“, – svarstė vienas socialdemokratas.
Paskutinėmis žiniomis, M. Sinkevičiaus kandidatų į Seimą sąraše neturėtų būti.
„Bent jau šitame sąraše kol kas nėra M. Sinkevičiaus, kaip kad yra viešai pasakiusi pirmininkė ir aš esu sakęs. Ne paslaptis, kad kai kurie diskutuoja dėl to, bet nėra“, – teigė Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovas, Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.
Ryškėja naujas kandidatas į premjerus?
Socialdemokratams dėl M. Sinkevičiaus labai nepasisekė, nes jis išties buvo planuojamas kaip galimas kandidatas į premjerus, jeigu rudenį pavyktų įtikinti rinkėjus savo programa ir ryžtu vadovauti šaliai.
Kauno apygardos teismas šį politiką nuteisė už savivaldybės lėšų panaudojimą apmokant žmonos telefono sąskaitas, du mėnesius padengiant internetinės televizijos paslaugas namie ir sumokant mėnesinį mokestį už du asmeniniam naudojimui skirtus televizorius. Bendra pasisavinta suma per ketverius metus sudaro 1487,62 eurus. Tai natūraliai užkirto kelią politikui į aukštesnius postus, nors nuosprendis neįsiteisėja, jei yra skundžiamas aukštesniam teismui.
Socdemai turi surasti naują kandidatą į premjerus ir, portalo žiniomis, tai tikrai nebus V. Blinkevičiūtė. Politikai neskuba viešai kalbėti apie kitas kandidatūras, nes bet kurio politiko „išstatymas“ viešumai reiškia, kad apie jį bus daug diskutuojama, ieškoma nuodėmių, augs klausimų kiekis ir didės netyčinių klaidų tikimybė.
Tačiau jau dabar galima išskirti keletą potencialių kandidatų, apie kuriuos politikai kalba kaip galinčius pretenduoti į Vyriausybės vadovo pareigas: tai Seimo nariai Rasa Budbergytė, Gintautas Paluckas ir Juozas Olekas. Tarp norinčiųjų dar galimai būtų Dovilė Šakalienė, bet jos pozicijos partijoje nėra labai tvirtos, ši politikė dėl tam tikrų asmeninio būdo savybių nėra sutinkama visiškai draugiškai.
Rasa Budbergytė. Ši 64-erių metų amžiaus politikė šiuo metu yra Seimo narė, 2016 metais Algirdo Butkevičiaus kabinete keletą mėnesių yra ėjusi finansų ministrės pareigas. Prieš tai R. Budbergytė šešerius metus dirbo Europos Audito Rūmuose, penkerius metus ėjo valstybės kontrolierės pareigas, yra dirbusi Teisingumo, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose, Vyriausybės kanceliarijoje.
Pagal patirtį, gebėjimus R. Budbergytė puikiausiai galėtų vadovauti ministrų kabinetui, bet gali būti, kad pati politikė to nenorės. Viena vertus, premjero pareigos reikalauja ypatingo tempo, susitelkimo ir sveikatos pajėgumų, bet ši politikė nebūtinai gali būti tam pasirengusi. Antra vertus, R. Budbergytės reputacijai praeityje bėdų yra kėlęs sutuoktinis Rolandas Galvėnas, neblaivus sukėlęs avariją, o premjero šeima visuomet atsiduria rampų šviesoje. Kolegos kalba, kad R. Budbergytės svajones labiau atitiktų Europos Parlamento nario mandatas, bet šįkart politikei to pasiekti nepavyko.
Gintautas Paluckas. 44-erių socialdemokratas šiuo metu yra Seimo narys, anksčiau yra buvęs Vilniaus miesto vicemeru ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, turi įmonių „Emus“ ir „Garnis“ akcijų. G. Paluckas buvo socialdemokratų pirmininkas 2017-2021 metais, tačiau jo pirmininkavimą neigiamai pažymėjo Seimo frakcijos skilimas, kai dalis Seimo narių atsisakė trauktis iš valdančiosios koalicijos su valstiečiais, nors toks buvo G. Palucko siūlymas ir partijos institucijų valia.
Pats G. Paluckas nepasižymi itin dideliu populiarumu visuomenėje: 2019 metais prastokai pasirodė Vilniaus mero rinkimuose, 2020 metais nelaimėjo vienmandatės apygardos Seimo rinkimuose, todėl nebuvo ir itin mylimas pačioje partijoje. Socialdemokratai labiau mėgsta pirmininkus, kurie atneša populiarumą, tuomet mažiau reikia dirbti likusiems partijos nariams. Tačiau 2021 metais G. Paluckas įmušė lemiamą įvartį: įkalbėjo V. Blinkevičiūtę imtis socialdemokratų pirmininkės pareigų ir taip užkirto kelią vadinamajam „bebrų“ flangui perimti partijos vairą. Kadangi ši politikė labai populiari, socialdemokratai jos labai paiso, o G. Paluckas yra artimas V. Blinkevičiūtės kolega. Tad būtent čia atsiveria galimybės šiam politikui eiti Vyriausybės vadovo pareigas, jeigu pavyktų laimėti rinkimus rudenį.
Juozas Olekas. Tai politikas, kurį kolegos apibūdina, kaip visuomet pasirengusį eiti bet kokias pareigas. 68-erių metų politikas šiemet planavo toliau eiti Europos Parlamento nario pareigas, bet rinkimuose nutiko nesėkmė – partija laimėjo ne tris, o du mandatus, ir jį sąraše pralenkė kolega Vytenis Povilas Andriukaitis. Taigi dabar J. Olekas kandidatuos Seimo rinkimuose.
Praeityje J. Olekas net dvi kadencijas yra dirbęs krašto apsaugos ministru, buvo sveikatos apsaugos ministras, nuo 1996 iki 2019 metų nepertraukiamai buvo Seimo narys. Politikas yra vertinamas kaip gudrus ir mandagus lapinas, kuris linkęs strateguoti ir sudarinėti įvairius susitarimus partijos viduje, kad pasiektų savo tikslų. Pavyzdžiui, viena priežasčių, kodėl partijos institucijos priėmė sprendimą V. Blinkevičiūtei nustatyti nereitinguojamą pirmą vietą kandidatų sąraše į Europos Parlamentą ir į Seimą, yra toji, jog J. Olekas tarėsi su skyriais, kad pirmuoju numeriu būtų reitinguojamas tik jis. Tai galėjo kvestionuoti V. Blinkevičiūtės lyderystę.
J. Olekas pasižymi dideliu aktyvumu, kai kalbama apie dalyvavimą įvairiuose renginiuose. Jis yra tas, kuris atvyks bet kur, norės pabendrauti su visais įmanomais žmonėmis bent kelias minutes. Tačiau politikas negeneruoja realaus politinio turinio: nesiūlo reformų, pertvarkų, projektų ar idėjų arba jas užtikrintai slepia.
Dovilė Šakalienė. 46-erių metų amžiaus politikė pastaraisiais metais susikoncentravo į saugumo ir gynybos politiką. Užkulisiuose svarstoma, kad D. Šakalienė ruošiasi būti kita krašto apsaugos ministre, tačiau ši politikė yra ganėtinai ambicinga, tad kolegos kalba, jog ji galimai norėtų būti ir premjere.
D. Šakalienė Seime dirba nuo 2016 metų, prieš tai buvo apžvalgininkė, laidų vedėja, ėjo įvairias pareigas Žmogaus teisių stebėjimo institute. Kompetencijos šiai politikei pakanka, ji teikia partijai pridėtinę vertę mokėdama dirbti su viešaisiais ryšiais, megzdama tarptautinius ryšius, gebėdama dirbti kaip žmogus orkestras, tačiau nėra itin mėgstama partijos viduje, nes pasižymi gana aukšta saviverte, kurią dalis kolegų vertina kaip perdėtą pasitikėjimą savimi. Šie skirtumai gali trukdyti užimti svarbias pareigas.
Tačiau D. Šakalienė irgi „bazuojasi“ prie V. Blinkevičiūtės, todėl artimumas pirmininkei gali pasitarnauti. Tačiau užimti pareigas gali trukdyti įvairios sveikatos problemos: moteris yra įveikusi vėžį, viešai yra pripažinusi turinti Aspergerio sindromą, tad kai kada politikai pasveria, ar svarbios pareigos pasitarnaus sveikatai.
