Kaip praneša Šiaulių apygardos teismas, šioje baudžiamojoje byloje, kurioje 37 m. šiaulietis Juozas S. buvo kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu ir bejėgiškos būklės žmogaus sunkiu sveikatos sutrikdymu, šį trečiadienį paskelbtas nuosprendis. Anksčiau 5 kartus teistas vyras pripažintas kaltu.
Nusikaltimas padarytas 2019 m. lapkričio 30 d. Šiaulių mieste, viename iš gyvenamųjų namų, esančių Tilžės gatvėje. Kaip nurodoma kaltinamajame akte, apie 19 val. namo penktajame aukšte Juozas S., matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės priežasties sumušė žmogų.
Dėl to, kad nukentėjusysis V. D. paprašė patraukti nuo jo šunį, agresyvus vyras rankomis suėmė jam už kaklo ir trenkė ranka į veidą, dėl to nukentėjusysis nukrito ant aikštelės grindinio.
Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Juozas S. spyrė nuo jo mėginusiam pabėgti nukentėjusiojo draugui A. J. Kaip vėliau konstatavo medicinos ekspertai, V. D. buvo nustatyti pleištakaulio, akytkaulio, žandikaulio ir nosikaulio lūžiai, kiti sužalojimai.
Pasak specialistų, šie sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Per ikiteisminį tyrimą V. D. teigė, jog sąmonę jis atgavo jau būdamas ligoninėje.
Papildomos ekspertizės
Teismas apklausė nukentėjusiuosius, kaltinamąjį, liudytojus, ekspertus, ištyrė rašytinius parodymus. Kaltinamasis savo kaltę neigė, jis tvirtino, jog V. D. galėjo susižaloti griūdamas po to, kai jis jį pastūmė.
Kaltinamojo gynėjas teismo paprašė pavesti prokurorui organizuoti įvykio vietos apžiūrą, kad būtų apžiūrėtas ir užfiksuotas kaltinamojo apklausoje nurodytas metalinis durų slenkstelis, į kurį galėjo susižaloti nukentėjusysis.
Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras teismui siūlė tokio gynėjo prašymo netenkinti, nes, anot jo, liudytojai nurodė, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas nukentėjusysis. Teismas, siekdamas patikrinti kaltinamojo iškeltą versiją, advokato prašymą tenkino.
Kitame teisiamajame posėdyje valstybės kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras teismo paprašė skirti teismo medicinos ekspertizę. Prokuroro nuomone, teismo medicinos ekspertizė reikalinga, nes nėra aiškus nukentėjusiajam V. D. nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmas.
Prokuroro įsitikinimu, specialistas, pateikdamas išvadą, neįvertino nukentėjusiajam V. D. gydymo stacionare metu atliktų dviejų galvos kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatų.
Teismas prokuroro prašymą tenkino ir nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertų komisijai, kuriai pavesta atsakyti į atitinkamus nutartyje suformuluotus klausimus. Gauta papildoma medžiaga buvo prijungta prie bylos.
Skausmus jaučia iki šiol
Teisme nukentėjusysis V. D. sakė, kad dėl nusikaltimo jam buvo padaryta neturtinė žala – sutrikdyta jo sveikata, buvo gydomas ligoninėje, jam sužalota galva, kurią skauda iki šiol, greitai pavargsta, jaučia baimę, dirglumą, jį kamuoja nemiga, be to, jis visiškai nebegalįs žaisti futbolo – uždraudė daktarai.
Per baigiamąsias kalbas valstybės kaltintojas teigė, kad kaltinamasis yra ūmaus charakterio, konfliktiška asmenybė, anot prokuroro, tai patvirtiną Juozą S. charakterizuojantys duomenys – kaltinamasis yra ne kartą anksčiau teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, ne kartą buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus – už pasipriešinimą autobuso kontrolieriui, jo turto sugadinimą, žmonių užgauliojimą necenzūriniais žodžiais viešose vietose.
Vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma prokuroras padarė išvadą, kad Juozas S. nukentėjusįjį sužalojo dėl menkavertės dingsties, supykęs ant jo dėl reikalavimo patraukti šunį.
Valstybės kaltintojas sakė, jog kaltinamasis be jokios pateisinamos priežasties taip pat įspyrė vieną kartą nuo jo bėgančiam nukentėjusiajam A. J. į sėdmenis.
Prokuroro vertinimu, byloje nustatyta detali įvykių eiga tiek iki nusikaltimo, tiek ir nusikaltimo padarymo metu, patvirtina, kad Juozas S. veikė dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams.
Prokuroras teismo prašė Juozą S. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 metams, patenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius.
Kaltinamojo gynėjas teisme savo kalboje pabrėžė, jog nukentėjusieji patys patvirtino, kad buvo konfliktas dėl šuns, tik smurto protrūkio aplinkybės, gynėjo įsitikinimu, yra aiškinamos skirtingai.
Anot advokato, jo ginamasis patvirtino pastūmęs nukentėjusįjį, kai jis buvo užpultas ir kad jam buvo suplėšyti rūbai, Juozas S. tvirtina V. D. nemušęs. Advokatas sakė nemanantis, kad jo ginamasis padarė tyčinį viešosios tvarkos pažeidimą, kuris sukėlė tokias pasekmes, kadangi nukentėjusieji patys pradėjo konfliktą, priekaištaudami Juozui S. dėl jo vedžiojamo šuns.
Advokato įsitikinimu, jo ginamasis gynėsi nuo jį laiptinės aikštelėje užpuolusių asmenų ir neįvykdė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Gynėjas teismo prašė Juozą S. išteisinti. Kaltinamasis teismo prašė jį išteisinti, nes esą nieko nepadarė.
Teismo sprendimas ir argumentai
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad Juozas S. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų pateiktais parodymais, kita byloje esančia medžiaga.
Teismas pabrėžė, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis smurtauti prieš nukentėjusiuosius A. J. ir V. D. pradėjo dėl mažareikšmės priežasties, neadekvačiai sureagavęs į nukentėjusiojo pastabą dėl jo už pavadėlio vedamo šuns.
Be to, anot teismo, akivaizdu, kad smurtaudamas prieš žymiai už jį smulkesnio kūno sudėjimo nukentėjusiuosius daugiabučio namo laiptinės aikštelėje, kur bet kada galėjo pasirodyti kiti žmonės, kaltinamasis Juozas S. siekė pasirodyti prieš nukentėjusiuosius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, tuo pačiu paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas.
Jis smurtavo prieš nukentėjusiuosius ir sunkiai sužalojo V. D. dėl chuliganiškų paskatų. Teismas konstatavo, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad Juozas S. sunkiai sutrikdė sveikatą bejėgiškos būklės žmogui – be sąmonės ant grindų gulinčiam V. D. – neįrodyta, todėl ją iš kaltinimo pašalino.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu – teistas už tyčinius nusikaltimus.
Už padarytas nusikalstamas veikas Juozą S. teismas pripažino kaltu ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 3 mėnesiams. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jam iš smurtavusio vyro priteista 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
