Mergina buvo gydoma nuo bronchito, nors iš tikrųjų jai buvo užsikimšusios plaučių arterijos. Po keturių ligoninėje praleistų dienų jauną merginą ištiko ūmus sveikatos pablogėjimas, ji nugrimzdo į komą ir tą pačią dieną mirė.
Draudimo bendrovė tėvams sumokėjo 30 tūkst. eurų, tačiau jie teismuose siekė įrodyti, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir Marijampolės ligoninės medikai. Prieš teismą stojo šios ligoninės gydytojas Gintaras K., kuris, pasak kaltinimų, aplaidžiai įvertino į ligoninę atvežtos merginos būklę.
Kaltu neprisipažino
Gydytojas buvo kaltinamas tuo, kad netinkamai atlikęs savo pareigas, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė jaunos merginos gyvybę, padarydamas didelę žalą fiziniams asmenims – 18-metės tėvams.
Šią bylą nagrinėjo Marijampolės apylinkės teismas. Į kaltinamųjų suolą sėdęs vyras kaltu dėl pateiktų kaltinimų neprisipažino.
Gydytojas teigė, kad apžiūrėjo merginą palatoje. Ši skundėsi dusuliu, sausu kosuliu, silpnumu. Jis nustatė pacientės kūno temperatūrą, pacientė buvo sąmoninga, aktyvi, orientuota, nustatė širdies susitraukimų dažnį (širdies veikla buvo ritmiška), kvėpavimo dažnį, arterinį kraujospūdį.
Kaltinamasis pridūrė, kad įvertino kraujo įsotinimo deguonimi tyrimo, kuris buvo atliktas priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, duomenis. Tyrimas nerodė jokio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo.
„Todėl toks pacientės kraujo įsotinimo deguonimi lygis tikrai nebuvo būdingas plaučių tromboembolijai, kurio jis ir neįtarė“, – savo paaiškinime raštu teismui dėstė Marijampolės ligoninėje tuo metu dirbęs Gintaras K.
Negalės dirbti 2 metus
Vis dėlto, Marijampolės apylinkės teismas nusprendė Gintarą K. pripažinti kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Gydytojui iš pradžių paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią nuspręsta atidėti 1,5 metų laikotarpiui.
Jis įpareigotas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat nuspręsta gydytojui paskirti 5 tūkst. eurų baudą. Gydytojui pritaikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dirbti vidaus ligų gydytoju valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose 2 metus.
Tiesa, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. O šis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dar gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.
Pabrėžė atsainų gydytojų požiūrį
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad svarų žodį šioje istorijoje tarė Lietuvos apeliacinis teismas, kuris nusprendė pakeisti ankstesnį Kauno apygardos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sutiko su Marijampolės ligoninės atstovais, kad neturtinė žala tėvams nebuvo padaryta tyčia. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina didelį atsakovės darbuotojų neatsargumą bei aplaidų požiūrį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Teismas taip pat rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadomis. Komisija 2019 m. gegužės 23 d. konstatavo, jog gydytojai neatliko nagrinėjamu atveju būtinų ir tikslingų tyrimų, kurių pagalba buvo galima nustatyti teisingą diagnozę pacientei dar iki ūmaus sveikatos pablogėjimo.
Komisija taip pat pažymėjo, jog „pacientės ligos istorijoje nuo 2018 m. vasario 16 d. 7.30 val. iki 2018 m. vasario 19 d. 6.30 val. nėra jokio įrašo, jokios informacijos apie pacientės būklės kitimą minimu laikotarpiu, neatlikti jokie papildomi tyrimai.
Pacientei, kuriai gydytojai nustatė preliminarią diagnozę „nepatikslintos kilmės alpimas“, tokia gydytojų priežiūra ligoninėje laikytina nepakankama. Komisija taip pat konstatavo, kad Marijampolės ligoninės gydytojai netinkamai surinko pacientės anamnezę (ligonio ar jo artimųjų suteiktos žinios apie ligą – aut. past.), kas taip pat galėjo turėti įtakos tinkamai ligos diagnozei nustatyti bei tragiškai ligos baigčiai išvengti.
Tiesa, ši komisija tėvų pareiškimą tenkino tik iš dalies bei nustatė, kad Marijampolės ligoninė kiekvienam iš jų turėtų atlyginti po 17 tūkst. eurų neturtinės žalos. Lietuvos apeliacinis teismas šiuo klausimu buvo dar griežtesnis ir priteisė tėvams po tiek, kiek jie ir prašė – po 25 tūkst. eurų kiekvienam.
Mergina keliskart nualpo
18-metės marijampolietės gyvybė Marijampolės ligoninėje užgeso 2018 metų vasario 19 d. Į ligoninę ji pateko vasario 15-ąją. Sunegalavusią dukrą iškart buvo nuspręsta vežti į ligoninę. Gydytojų diagnozė nebuvo grėsminga – bronchitas.
Tad medikai dar tą pačią dieną norėjo ją išleisti gydytis į namus. Vis dėlto, mergina kelis kartus ligoninėje nualpo, ją stipriai pykino. Todėl nuspręsta ją guldyti gydyti į stacionarią palatą. 18-metė buvo paguldyta į ligoninės vidaus ligų skyrių, jai paskirti geriami antibiotikai.
Tačiau ketvirtą, ligoninėje praleistą parą, mergina mirė. Paaiškėjo, kad 18-metė buvo gydoma ne nuo tos ligos. Ji nesirgo bronchitu. Marijampolietė mirė nuo plaučių embolijos. Tai yra plaučių arterijos ar jos šakų užkimšimas krešuliu ir dalies plaučių kraujotakos sutrikdymas.
Tai, kad buvo nustatyta neteisinga diagnozė, po ilgų ir išsamių tyrimų, patvirtino ir ekspertai. Vienintelio vaiko netekę tėvai įsitikinę, kad jei gydytojai dukteriai būtų nustatę teisingą ligą, ją būtų buvę įmanoma išgelbėti. Savalaikis ir tikslinis gydymas, anot tėvų, būtų leidęs išvengti pacientės tragiškos baigties, nes mirties tikimybė laiku nustačius diagnozę ir skiriant tinkamą gydymą, siekia tik 2-8 proc.
Bylos duomenimis, visą savaitgalį 18-metės galimai nė karto neapžiūrėjo gydantis gydytojas. Ir tik pirmadienį, kai merginą ištiko klinikinė mirtis, ji buvo nugabenta į reanimaciją. Pagal ligoninės pateiktus išrašus paskutinis 18-metę apžiūrėjęs gydytojas yra Marijampolės ligoninės direktorės sutuoktinis.
Viso teismų proceso metu tėvai neabejojo, kad jų dukters mirtį nulėmė aiškiai nepakankama gydytojų priežiūra, tiksliau – jos nebuvimas, netinkama diagnozė ligos pradžioje, nereagavimas į pacientės būklės pokyčius bei eigą, Marijampolės ligoninės gydytojų abejingumas stacionare gydomai pacientei.
Anot dukros netekusių tėvų, Marijampolės ligoninės gydytojai neįvertino periodiškai pasikartojančių sąmonės netekimų, o taip pat dusulio, kaip objektyviai išreikštų itin grėsmingų plaučių embolijos simptomų, netinkamai diagnozavo ligą pacientės apsilankymo gydymo įstaigoje metu.
Merginos gyvybę galėjo išgelbėti keli paprastai ir greitai atliekami, tačiau pagal tyrimo tikslą – itin specifiški, tyrimai, kurių rezultatai galėjo leisti diagnozuoti artėjančią (tikėtiną) masyvią plaučių emboliją.
