„Akivaizdu visiems, kad tai ne tik fizinis barjeras, bet ir mūsų, ir visos Europos Sąjungos gynybinė siena, ypatingai, kai minime Baltijos kelio minėjimą ir tai mus įpareigoja ir dar labiau įkvepia“, – sakė A. Bilotaitė.
Tvorą pasienyje su Baltarusija pavesta statyti „Epso-G“ grupei
Vienas svarbiausių sprendimų, anot jos – projektų vykdytojo pasirinkimas.
„Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo. <…> Kitų pasiūlymų dėl projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – informavo ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė Vyriausybės posėdžio metu priminė, kad įmonė užsidirbti iš šio projekto negali.
„Praktiškai pasidengs kaštus projekto administravimo valdymo, bet nieko daugiau, todėl tai yra pakankamai didelis iššūkis“, – teigė ji.
Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, kad „Epso-G“ grupė, kurioje dirba 1,1 tūkst. darbuotojų, yra įgyvendinusi „daugybę valstybės strateginių projektų“: „Šiuo metu įmonė įgyvendina 14 iš jų“, – pridūrė ministras.
„Noriu pabrėžti, kad „Epso-G“ grupė turi patirtį ir pajėgumus“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė jis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pritarė, kad „Epso-G“ grupė yra geriausias variantas šiuo metu.
Nutarta, kad „Epso-G“ įtrauktas kaip subjektas, atitinkantis kriterijus ir galinti būti projekto vykdytojo.
Fizinio barjero terminą Energetikos ministerija turi pateikti iki rugsėjo 13 dienos.
Šiam projektui numatyta skirti 152 mln. eurų: „Žinoma, gali keistis priklausomai nuo inžinerinių sprendimų ir įgyvendinimo aplinkybių“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Planuojama baigti tvoros statybą iki 2022-ųjų metų rugsėjo
Pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą nutarimo projektą, 508 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turėtų būti baigtas kiek daugiau nei per metus – iki 2022-ųjų rugsėjo.
Pagal jį, apsauginė tvora, t. y. stulpai su spiraline, maksimaliai ją įveikti kliudančia pjaunančia viela „Concertina“, virš žemės paviršiaus turi būti iškilusi ne žemiau kaip keturis metrus.
Papildomai pjaunanti viela būtų tiesiama ir prie tvoros į Baltarusijos Respublikos pusę.
Projekte nustatoma, kad tvora turi būti atspari gamtinėms sąlygoms, „agresyvioms medžiagoms“, drėgmei, ji turi būti įrengiama atsižvelgiant į gruntą, apkrovas nuo vėjo ir pan.
Numatyta, kad tvoroje turi būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai,
Projekte įrašyta, jog užtvarai įrengti būtų skiriama iki 152 mln. eurų.
Tvoros tiesimui būtų įsipareigojama teikti pirmenybę, priimti sprendimus „neatidėliojant, per įmanomai trumpiausią laiką“, t. y. projekte dalyvaujančios ministerijos ir kitos institucijos turės spręsti visus su projektu susijusius klausimus skubos tvarka.
Numatoma, kad valstybei, kaip užsakovui, atstovaus Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) – ji valdys visus fizinį barjerą sudarančius statinius ir įrenginius projektą vykdant bei jį užbaigus, teiks rangovams technines užduotis ir derins dokumentus, organizuos atsiskaitymą.
Darbams prižiūrėti kurs tarpinstitucinę komisiją
Nors projekte kol kas neįrašyta įmonė, kuri vykdytų tvoros tiesimo darbus, premjerė Ingrida Šimonytė yra patvirtinusi, kad tai bus pavesta vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Grupės pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonės „Tetas“ generalinis direktorius Gediminas Mažeika BNS anksčiau patvirtino, kad įmonė būtų pajėgi įgyvendinti projektą, jos jau klausta apie techninius sprendimus, galimybę įgyvendinti projektą.
Darbams prižiūrėti ketinama sukurti tarpinstitucinę komisiją. Ją sudarytų Ministrų kabineto nariai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas, projekto vykdytojo atstovas, stebėtojo teisėmis komisijos veikloje galėtų dalyvauti ir Seimo Audito bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai.
Prireikus, numatyta galimybė pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kitų institucijų ir įstaigų atstovus,
Komisija, be kita ko, turės tvirtinti pirkimus, kurių vertė įsigyjant prekes viršys 214 tūkst. eurų, o perkant darbus – 5,35 mln. eurų. Ji taip pat turės mažiausiai kartą per mėnesį informuoti Vyriausybę apie projekto įgyvendinimo eigą, teikti siūlymus.
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
