Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Kaunietis Žilvinas – mažiausiai septintos kartos lietuvis, bet Lietuvos pilietybės nebeturi – ją prarado dėl to, kad turi Kanados pilietybę.
„Verkiau, nejuokauju, tikrai. Suaugęs vyras, labai dviprasmiški jausmai, nesupranti, ar tu lietuvis, kas tu“, – tikina Žilvinas Širvinskas.
Dar vaiką jį tėvai išsivežė gyventi į Kanadą, kur jis ir gavo jos pilietybę. Prieš beveik dešimtmetį Žilvinas grįžo į Lietuvą.
„Gimė tokios mintys, kad neteisingai savo gyvenimą gyvenu, kad svetimą šalį statau, reikia grįžt į Lietuvą ir statyti Lietuvą“, – sako kaunietis Žilvinas.
Sužinojo, kad prarado pilietybę
Kai prieš 8 metus keitė pasą, prisipažino, kad turi Kanados pilietybę ir toliau ramiai gyveno. O pernai atsinaujindamas verslo liudijimą sužinojo, kad neturi Lietuvos pilietybės, nors čia jau sukūrė šeimą ir turi vaiką.
„Praradęs Lietuvos pilietybę tu kaip atstumtas, nereikalingas, motinos išduotas“, – teigia Živinas.
Protestuodamas prieš atimtą pilietybę ir norėdamas atkreipti dėmesį į referendumą dėl dvigubos pilietybės, Žilvinas iki sekmadienio apsigyveno po Vidaus reikalų ministerijos langais. Tuo tarpu ne visi atėję iš anksto balsuoti nori, kad tokie kaip Žilvinas turėtų dvigubą pilietybę:
„Jeigu jie išvažiuoja, tai jų valia, negali būti, jie ginti tėvynės negrįš.“
„Pilietybė yra tik viena, taip pat kaip santuoka, negali būt dvigubos santuokos.“
Dauguma balsuos už
Vis dėlto dauguma kalbintųjų atiduoda balsą už Konstitucijos pakeitimą, kad Lietuvoje gimę, bet po Nepriklausomybės išvykę ir gavę antrą pilietybę, Lietuvos pilietybės neprarastų:
„Nemanau, kad vien dėl to reiktų prarast Lietuvos pilietybę, jeigu nori pagyvent 5 metus kitoj šaly.“
„Kuo daugiau lietuvių, tuo geriau.“
„Patys savo noru išsibraukiam tuos piliečius, kurie nori neatitrūkti nuo Lietuvos.“
„Liks Lietuvos piliečių daugiau. Mano vaikai užsienyje, kad galėtų turėt antrą pilietybę.“
Turintys Lietuvos pilietybę net gyvendami užsienyje turi teisę rinkti Lietuvos valdžią, išskyrus merus ir tarybas. Tokia teisė patinka ne visiems:
„Kodėl tokie žmonės, gyvenantys užsienyje, turėtų turėt teisę spręst Lietuvos reikalus.“
„Tie žmonės prisidės prie rinkimų, turės savo nuomonę, platesnį požiūrį į valdymo struktūras.“
Aktualu daugiau nei pusei Lietuvos
Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė sako, kad referendumas dėl pilietybės liečia daugiau nei pusę Lietuvos – juk apie 60 proc. turi giminaičių užsienyje. Dabar balsuoti teisę turi apie 400 tūkstančių užsienyje gyvenančių lietuvių.
„Savo rankomis uždaryti galimybę išsaugoti mūsų žmones būtų visų pirma neteisinga, diskriminacija, kadangi gaunasi, kad užsienyje gyvenantys yra blogesni negu Lietuvoje gyvenantys“, – teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Nors referendumas dėl pilietybės prasidėjo, ne visi supranta, dėl ko reikia balsuoti:
„Ne, nežinau.“
„Aš nežinau, koks tas referendumas.“
Turi pritarti daugiau 50 proc.
2019 m. jau vyko referendumas dėl dvigubos pilietybės, bet balsų pakeisti Konstituciją nepakako.
„Kad referendumas būtų įvykęs, turi balsuoti daugiau nei pusė visų rinkėjų, tada referendumas laikomas įvykusiu. Ir jeigu norime, kad būtų teigiamas rezultatas, lygiai taip daugiau nei pusė visų rinkėjų įrašytų į sąrašus turi balsuoti“, – pasakoja Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė.
Kad referendumas dėl pilietybės įvyktų, reikia, jog pritartų beveik milijonas du šimtai tūkstančių rinkėjų. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos pilietybę dėl to, kad yra ir kitos šalies piliečiai, prarado per 5 tūkstančius lietuvių. Pavyzdžiui, pernai Lietuvos pilietybės neteko beveik 300 lietuvių, turinčių Vokietijos, beveik 200 Norvegijos ir per 100 Švedijos pilietybę.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
