Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per 7 šių metų mėnesius sveikatą profilaktiškai pasitikrino 248 tūkst. darželinukų ir moksleivių. Tuo metu pernai per metus tą padarė beveik 455,5 tūkst. vaikų. Vadinasi, nemaža dalis vaikų šiemet dar tik laukia savo patikrinimo pas gydytoją.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt pasakojo, kad šiuo metu išties yra pats darbymetis. Ji prognozavo, kad kiti dar tik užplūs visai paskutinę minutę.
„Tam buvo visa vasara, bet kurie dar nespėjo pasitikrinti iš anksto, dabar plūsta. Bus tokių, kurie ir paskutinę dieną brausis į kabinetus.
Kiek pacientų vizitų dabar sudaro būtent vaikų patikrinimai? Kiekvieno gydytojo apylinkė skirtinga, mano atveju būtų gal koks trečdalis. Pavyzdžiui, dabar iš 20-ies pacientų 6 buvo vaikai, tai – nėra mažai. Ten, kur yra pediatrinės apylinkės, matyt, dabar išvien yra profilaktiniai patikrinimai“, – sakė ji.
Eilė pas akių gydytoją – ir pusė metų
Štai Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė patvirtino, kad šiuo metu pagrindinė vaikų kreipimosi į įstaigą priežastis – profilaktinės pažymos.
„Galimybė pasitikrinti sveikatą moksleivio pažymai Antakalnio poliklinikoje visuomet sudaroma nuo ankstyvo pavasario, tačiau dauguma renkasi atostogų metą arba laukia paskutinės minutės. Dėl šios priežasties susidaro eilės.
Užsiregistruoti profilaktiniam patikrinimui galima rugsėjo mėnesio viduryje–pabaigoje, priklausomai nuo apylinkės ir gydytojų užimtumo“, – komentavo ji.
Poliklinikos atstovės pastebėjimu, profilaktinių sveikatos patikrinimų prieš ugdymo įstaigą metu stipriai išauga eilės ir pas kitus vaikų ligų specialistus – oftalmologus, kardiologus ir panašiai, mat patikrinimo metu nustačius tam tikrus nuokrypius vaikas siunčiamas tolimesnėms konsultacijoms.
„Antakalnio poliklinikoje pas gydytojus oftalmologus, kurie konsultuoja vaikus, šiuo metu galima patekti per 5–6 mėn. Tačiau norime priminti tėveliams, kad turint šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją specialistą galima kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą, kurioje eilės yra trumpiausios. Rasti laisvus registracijos laikus galima išankstinėje pacientų registravimo sistemoje“, – priminė R. Vanagienė.
Būtinas vizitas – ir pas odontologą
Profilaktinis vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos patikrinimas atliekamas kartą per metus apsilankant pas šeimos gydytoją (ar vaikų ligų gydytoją, ar vidaus ligų gydytoją). Taip pat būtinas apsilankyti ir pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą.
„Patikrinimo metu įvertinamas vaiko ūgis, svoris, kraujo spaudimas, rega, klausa, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinė būklė. Radus pakitimų, vaikas yra siunčiamas pas atitinkamos srities specialistą konsultacijai arba tyrimams. Taip pat primenama apie pagal amžių vaikui priklausančius skiepus.
Gydytojas odontologas patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę ir, esant reikalui, skiria gydymą. Beje, profilaktinis vizitas pas odontologą – puiki proga Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis silantuoti vaikų iki 14 metų krūminius dantis ir taip apsaugoti juos nuo karieso“, – paaiškino VLK specialistai.
Po sveikatos patikros kiekvienam vaikui ar pilnamečiam mokiniui gydytojai užpildo elektroninį Mokinio sveikatos pažymėjimą, kuris būtinas visiems lankantiems darželius ir mokyklas.
Kaip pridūrė T. Kundrotė, 6–7 metų vaikams reikėtų atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, šlapimo tyrimas, tyrimą dėl helmintozių, elektrokardiogramą. 7 metų amžiaus vaikams privalomai turi būti paimamas ir tuberkulino mėginys. Kraujo ir šlapimo tyrimai, nesant indikacijų, profilaktiškai vaikams gali būti atliekami kas dvejus metus.
Papildomos rekomendacijos pateikiamos vėliau
Paklausta, kaip tuomet yra su vaiko sveikatos pažyma, jei, pavyzdžiui, reikalinga oftalmologo konsultacija laukia tik po kelių mėnesių, šeimos gydytoja T. Kundrotė paaiškino, kad tai – nėra kliūtis pristatyti ugdymo įstaigai galiojančią sveikatos pažymą.
„Pažymos patikrinimo metu visada yra supildomos, net jei ir reikia tolesnių specialisto konsultacijų. Vaiką svarbu pamatyti tuo metu, įvertinti jo galėjimą dalyvauti ugdymo veikloje dėl sveikatos. Nors vizito metu tikriname daug daugiau parametrų, pažymoje reikia nurodyti ūgį, svorį, ligas, dėl kurių vaikas negalėtų dalyvauti kūno kultūros pamokose ar jam būtų pritaikomi kažkokie kiti krūviai“, – dėstė šeimos gydytoja.
Pašnekovės aiškinimu, jei randama kažkokių pakitimų, dėl kurių reikia kažkokio specialisto konsultacijos, yra išduodamas siuntimas. Atsiradus kažkokių naujų rekomendacijų dėl sveikatos, jos mokslo metų eigoje pateikiamos kaip papildomos, esama pažyma nėra koreguojama.
„Yra tokių dalykų, kurių negali iš anksto numatyti. Gali prieš save matyti visiškai sveiką vaiką, o už poros mėnesių jis gali kristi negyvas – niekas to nespėti negali“, – sakė T. Kundrotė.
„Jei kažkokios sveikatos problemos buvo nustatytos vėliau, paprastai yra išduodama nauja pakoreguota pažyma. Dažniausiai vaikai turi problemų dėl akių ir reikia oftalmologo konsultacijos. Taigi eilės dabar yra išaugusios ir greitai patekti sunku. Taip pat tenka papildomai vaikus siųsti ir kardiologo konsultacijai, jei kokius ūžesius išgirsti, ar ortopedui traumatologui dėl netaisyklingos laikysenos“, – kalbėjo T. Kundrotė.
Negali nuspėti, kaip sveikata pasikeis po poros mėnesių
Nors neretai linkstama manyti, kad moksleivio sveikatos pažyma – tik formalus popieriukas, nepristačius jos į ugdymo įstaigą ne tik apribojamos galimybės vaikui dalyvauti kūno kultūros pamokose, bet ir kitose veiklose – ekskursijose ir pan. Medikai gi atkreipia dėmesį, kad profilaktiškai įvertinti vaiko sveikatos parametrus būtina siekiant laiku nustatyti susirgimus.
Kita vertus, šeimos gydytojos T. Kundrotės teigimu, net toks sveikatos patikrinimas gali neužkirsti kelio ūmiems vaiko sveikatos sutrikimams. Portalas tv3.lt primena, kad vasario mėnesį Žygaičių miestelį sukrėtė tragedija, kai mokykloje per kūno kultūros pamoką mirė trylikametė. Aiškinantis situaciją tuo metu skelbta, kad tėvai mokyklai nebuvo pristatę privalomos sveikatos pažymos.
„Yra tokių dalykų, kurių negali iš anksto numatyti. Gali prieš save matyti visiškai sveiką vaiką, o už poros mėnesių jis gali kristi negyvas – niekas to nuspėti negali. Kartais yra reikalingi kažkokie didesnio fizinio krūvio mėginiai, bet kiekvienam vaikui to nedarai – pirmiausia klausai širdį, matuoji spaudimą, pulsą, kraujo tyrimus pasidarai, vertini, ar yra pakankamai hemoglobino, žiūri pagrindinius dalykus. Turbūt nėra įmanoma profilaktinio patikrinimo metu kasmet visus vaikus nusiųsti pas visus gydytojus su visais tyrimai, nes tai užtruktų labai daug laiko“, – pastebėjo ji.
Pašnekovė kartu pabrėžė, kad labai svarbu visada, jei vaikas skundžiasi, jog jam per sunku sportuoti ar kažkas darosi negera, kreiptis į gydytoją.
„Jei vaikas pasisako tėvams, kad būna silpna, ar kažkokie rodmenys per kūno kultūros pamokas yra gerokai blogesni, vaikas labai atsilieka, nors tam nėra objektyvių priežasčių, tai turėtų būti tėvams raudonas šauktukas, kad reikėtų atvykti pas gydytoją detalesniam ištyrimui“, – įspėjo T. Kundrotė.
Galima sulaukti ir baudos
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovo Dainiaus Žvirdausko teigimu, nors minėtieji tokie skaudūs įvykiai verčia dar atsakingiau žiūrėti į profilaktinių pažymų kontrolę, apskritai jis teigė nematantis didelės problemos, kad šis procesas būtų ne iki galo gerai valdomas.
„Ar reikėtų griežtinti, taikyti kažkokias baudžiamąsias sankcijas, tai galbūt verta diskusijos. Bet nesakyčiau, kad tai yra didžiulė problema. Mokykla turi tam tikrų instrumentų, kaip užtikrinti sąlygas. Aišku, tai mokykloms yra papildomas krūvis“, – komentavo jis.
Pasak jo, didžioji dauguma, 90 proc. ir daugiau tėvelių yra pareigingi ir pažymas pristato laiku.
„Aišku, yra tam tikras procentas, kurie užmiršta, vėluoja, bet mokyklos turi visuomenės sveikatos specialistus, kurie duomenų bazėje mato informaciją apie sveikatos patikrinimo pažymas ir tą procesą gali valdyti, priminti tėvams“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Pašnekovo teigimu, piktybiškai nesirūpinančių vaikų sveikata yra tik vienetai: „Bent kalbant apie savo vadovaujamą įstaigą, tokių tikrai vienetai. Regionuose galbūt daugiau bėdų, kur yra daugiau kito socialinio statuso šeimų. Nėra tai masinis reiškinys, bet problemų pasitaiko.“
Pasak jo, gerai, jei viskas su vaiko sveikata gerai. „Bet jei kas atsitinka, kaip buvo problemos su širdimi, tada gali prasidėti kaltinamosios procedūros įstaigos vadovui, mokytojui. Taigi reikia apie tai kalbėti“, – pridūrė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovas.
Portalas tv3.lt primena, kad nepristačius pažymos apie vaiko sveikatos būklę galima susilaukti ir nuobaudos. Pažymima, kad mokykla turi teisę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, t. y. kada tėvai vengia leisti vaiką į mokyklą arba kliudo mokytis iki 16 metų, kreiptis į policiją. Šis nusižengimas užtraukia ir įspėjimą, ir baudą nuo 140 iki 300 eurų.
„Jei yra nesurūpinama vaikais, įsijungia vaikų teisės, kitos institucijos, reikalui esant ir policijos pareigūnai pasitelkiami, mokykla nėra palikta viena. Bet jei padarytume tai labiau sistemingai, greičiau, išmaniau veikiančia sistema, mums būtų didesnė pagalba“, – sakė D. Žvirdauskas.
Situacijos nedramatizuoja
Nors ypač pandeminiu laikotarpiu dėl daugiau namuose leidžiamo laiko fiksuota pablogėjusi moksleivių sveikatos būklė, T. Kundrotė dabartinės situacijos nevertintų kaip itin dramatiškos.
„Iš savo praktikos nepasakyčiau, kad sveikata labai pablogėjusi. Taip, jie praleidžia daugiau laiko prie įvairių elektroninių įrenginių, kompiuterių, nes per karantiną visi juos gavo, išmoko naudotis ir jau pirmokai, antrokai, kas gal atrodytų dar jiems nereikalingas dalykas.
Dabar jie šiuos įrenginius jau įvaldė ir praleidžia daugiau laiko. Todėl tėvams labai svarbu riboti laisvalaikiu vaikų prie ekranų leidžiamą laiką. Tam rekomenduojama skirti ne daugiau 30 minučių per dieną. Tai arba būtų trumpas filmukas per televizorių, arba pusvalandis pažaidimo telefonu, arba kompiuteriu. Bet realybėje tikrai daugiau laiko praleidžia“, – pastebėjo ji.
Gydytoja pastebėjo, kad vieni vaikai tikrai yra aktyvūs, ypač praėjus pandemijai grįžo į aktyvų laisvalaikį, noriai leidžia laiką lauke, tačiau kiti yra tingesni. „Tada tėvams reikia būti itin atidiems, mat joks gydytojas nepataisys laikysenos sutrikimų, pamatęs vaiką kartą į mestus. Čia reikia didelio nuolatinio tėvų darbo“, – konstatavo T. Kundrotė.
Kokie sutrikimai dažniausi?
Higienos institutas, remdamasis tvarkomos Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (toliau – VSS IS) duomenimis, sukauptais iš Mokinio sveikatos pažymėjimo duomenų, yra nurodęs, kad du iš dešimties mokyklinio amžiaus vaikų yra per didelio svorio, tarp ikimokyklinukų ši dalis beveik perpus mažesnė.
2021–2022 mokslo metais apie 63 proc. 2–6 metų vaikų buvo normalaus kūno svorio. Tarp 7–17 metų vaikų ši dalis sudarė apie 64 procentus. Antsvorio turi arba nutukę yra 9 proc. ikimokyklinukų ir 21 proc. moksleivių.
Instituto duomenimis, ikimokyklinio amžiaus mokinių dantys beveik tris kartus sveikesni, palyginti su 7–17 metų amžiaus mokiniais. Praėjusiais mokslo metais 60,7 proc. 0–6 metų vaikų dantys buvo sveiki, 7–17 metų grupėje tokių mokinių dalis sudarė tik 22,7 procento.
99,5 proc. 0–6 metų vaikų, lankiusių ugdymo įstaigas, dalyvavo ugdymo procese priklausydami pagrindinei fizinio ugdymo grupei. Tarp 7–17 metų vaikų tokių buvo 96,7 procento.
Šiai grupei priskiriami vaikai, kurie yra visiškai sveiki ar turintys nedidelių sveikatos sutrikimų, tokių kaip nedidelio laipsnio regos sutrikimai, netaisyklinga laikysena, funkciniai negalavimai ir panašių. Ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas lankantiems vaikams dažniau nei vyresniems mokiniams nustatomos bendros rekomendacijos dėl alergenų ir pritaikytos mitybos. Rekomendacija vengti alergenų per profilaktinį sveikatos patikrinimą nustatyta 11,8 proc. ikimokyklinukų ir 7,9 proc. moksleivių. Pritaikytas maitinimas reikalingas 9,8 proc. 0–6 metų vaikų ir 5,1 proc. 7–17 metų vaikų.
8,4 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų nurodomos specialios rekomendacijos dėl sveikatos sutrikimų. Dažniausiai jie susiję su kalbos išraiškos sutrikimais, atopiniu dermatitu. Tarp vyresnių vaikų specialiosios rekomendacijos taikytos vos 13 proc., jos dažniausiai susijusios su trumparegyste, astigmatizmu, dominuojančia alergine astma.
Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, informacija apie mokinių sveikatos rodiklius 2022–2023 mokslo metais bus paskelbta gruodžio mėnesį.
