Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuo gruodžio 28 dienos antikūnų ir PGR tyrimai vaikams nuo 12 iki 16 metų amžiaus bus atliekami valstybės lėšomis.
Du vaikus auginanti vilnietė Daiva (tikras vardas redakcijai žinomas) piktinasi, kad būtent šie tyrimai galimybių pasui gauti pradedami atlikti tą pačią dieną, kai pradedama reikalauti galimybių paso, nors koronaviruso tyrimo rezultatų atsakymo sulaukti užtrunka apie parą.
Ji teigia nesuprantanti, kodėl galimybių paso negalima reikalauti nuo 29 d., kai jau bus gautas tyrimo atsakymas.
„Jeigu norima įvesti reikalavimą nuo 28 d., kodėl tyrimai pradedami ne nuo 27 d.? Kaupinių testai (kurių pagrindu irgi galima gauti galimybių pasą) atliekami ne visose mokyklose“, – sako ji.
Naujienų portalui tv3.lt SAM atstovų pasiteiravus, kodėl yra pasirinkta būtent tokia testavimo tvarka, jie paaiškina, kad „reikalavimai dėl galimybių paso ir visi iki šiol atlikti keitimai, susiję su papildomų grupių testavimu įsigalios tą pačią dieną“.
„Primename, kad vaikai gali vakcinuotis jau kurį laiką ir jiems išduodamas galimybių pasas be testavimo“, – komentuoja SAM.
Verslai piktinasi darbo apsunkinimu
Iki šiol verslams tekdavo tikrinti gyventojų galimybių pasus nuo 16 metų amžiaus. Nuo antradienio jie privalės jo reikalauti ir iš 12 metų ir dviejų mėnesių vaikų.
Anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, nors ir galimybių paso tikrintojai spėjo įgusti, vis dėlto, naujas reikalavimas bus jiems naujiena – nebus taip paprasta suskaičiuoti, ar vaikas turi nurodytą amžių.
„Tai dabar reikės šiek tiek pasikartoti kalendorių ir prašyti dokumento. Na, tai normalu, kad dabar bus apsunkinimas abejoms pusės“, – sako ji.
Anot verslo atstovės, ne visi tokio amžiaus vaikai nešiojasi ar turi dokumentus: „Šešiolikos metų vaikai neretai turi ir pasus, dvylikamečiai neturės, tai gali būti visokių situacijų, kai net ir tėveliai gali būti nepatenkinti, kad apsauginiai prašo dokumentų. Bus konfliktų, įtampų. <…> Gali būti ir provokacijų, nes puikiai žinome, kad judėjimai antivakseriniai yra gana agresyvūs“.
R. Vainienė taip pat teigia, esą Vyriausybė turėjo ne praėjusią savaitę, bet anksčiau pranešti apie naujas COVID-19 pandemijos suvaldymo priemones. Anot jos, pasirinktas laikas yra neatsakingas – gyventojai nespės pasiskiepyti.
„Mes (verslai – aut. past.) jau praėjusią savaitę su SAM kalbėjome desperatišku tonu, kad nėra jokios komunikacijos. Dabar yra visiškai išnaudoti visi terminai. Žmonės tikrai per šventes nežiūri žinių, neklauso spaudos konferencijų ir nežiūri feisbuko. Jie bus užsiėmę savo šventėmis, savo išeiginėmis, vakarienėmis. <...> Komunikacija yra be komentarų“, – nurodo ji, tikindama, kad šitokiu būdu Vyriausybė komunikaciją ir aiškinimą žmonėms „permetė“ ant verslų.
Jos teigimu, gyventojus, kurie iš anksto nesusipažino su pasikeitimais, verslas turės informuoti pats.
„Pas prekybininkus ateina visi Lietuvos gyventojai. Tai reikia suvokti, kiek žmonių prekybos vietoje susiduria su vienu ar kitu ribojimu, juo būna nepatenkintas. O jam reikia tai paaiškinti ir dar išspręsti konfliktinę situaciją. Čia ir reikėjo priėmus tą sprendimą lapkričio pabaigoje visą laiką kalti į galvą, nes ten yra painus algoritmas. Mes patys turėjome du posėdžius, bet negalime pasakyti, kad gerai suprantame tą algoritmą. Tai eiliniam žmogui suprasti tai yra per sudėtinga.
<…> Jeigu galimybių pasas galioja du mėnesius, tai mažiausiai du mėnesiai turėjo būti pereinamasis laikotarpis“, – sako ji.
„Buvo du mėnesiai, medijoje buvo labai daug apie tai kalbėta ir pristatyta. Kad jums trūksta kažkokios informacijos, tai kažkoks kitas dalykas. Mano nuomone, buvo pakankamai laiko pasiskiepyti pilna schema ir tos informacijos tikrai buvo daug ir pakankamai“, – sakė A. Dulkys.
Agnė Širinskienė: „Prioritetas yra dedamas ne ten“
Buvusi valstietė, Lietuvos regionų frakcijos narė itin griežtai kritikuoja sprendimą taikyti galimybių pasą vaikams.
Anot jos, Vyriausybė nustojo kreipti dėmesį į senjorus ir ėmėsi ribojimais „spausti“ vaikus.
„Vakcinacija rizikos grupėms turėtų būti prioritetas ir su tuo greičiausiai niekas nesiginčija. Tikrai buvo galima skatinant vakcinaciją išmokas pradėti nuo 65 metų, ką ir siūlo daryti opozicija. Tai nebuvo padaryta. Tai yra būtent ta grupė, kuri daugiausiai rizikuoja ir turėti komplikacijas, kai jie suserga. Jie taip pat yra grupė, turinti didžiausią mirštamumą.
Vaikams tokios rizikos nėra, bet jiems spaudimas yra taikomas. Mano nuomone, prioritetas yra dedamas ne ten. <…> Aš suprantu, kad gali būti vaikų, kurie yra rizikos grupėje dėl ligų, bet pamiršti senjorus ir spausti tuos, kuriuos yra lengviausia paspausti yra keistas sprendimas.“, – teigia ji.
Politikė taip pat priduria, kad vakcinacijos kampanija šiuo metu yra „chaotiška“: „Kažką darome ir jei nesigavo, tai padarysime dar daugiau. Kitos valstybės, kiek teko matyti, strateginius planus kuria dar metų pradžioje ir tuomet nėra to mėtymosi ir žmonių nepasitenkinimo, nes visi žino, kas vyks“.
