Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. atnaujintos visų dalykų ugdymo programos bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse bei III gimnazijos klasėse, likusiose klasėse – nuo 2024 m., išskyrus kelis dalykus, kurių programos bus diegiamos ir lyginėse klasėse.
NŠA duomenimis, iš viso atnaujintos 47 ugdymo programos. Pabrėžiama, kad programose bendrosios programos nėra absoliučiai naujos, o tik atnaujintos, todėl jose „nėra radikalių permainų“. Vis dėlto pokyčių atsiras.
Nuo šiol švietimas bus orientuotas į mokinio kompetencijų ugdymą (anksčiau buvo žinių ir gebėjimų ugdymas). „Mokinio tikslu turėtų tapti ne tik žinių įgijimas, bet ir mokėjimas šias žinias taikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių“, – komentuoja NŠA.
Į atnaujintas ugdymo programas taip pat bus įtraukta naujų dalykų: astronomija, filosofija, musulmonų sunitų tikyba, geografinės informacinės programos, inžinerinės technologijos, medijų menas, menų istorija, taikomosios technologijos, gyvenimo įgūdžiai.
Šiuo metu visuomenės svarstymams dar pateiktas Lotynų kalbos ir Antikos kultūros vidurinio ugdymo pasirenkamosios bendrosios programos projektas.
Mokinys taip pat privalės pasirinkti bent vieną dalyką iš dalykų grupės: istorija, geografija, ekonomika ir verslumas, filosofija. Abiturientai galės rinktis laikyti pasirinkto dalyko valstybinį egzaminą (šiuo metu yra organizuojami tik istorijos ir geografijos valstybiniai brandos egzaminai).
Daugiau dėmesio bus skiriama užsienio kalboms. Pasirenkamųjų kalbų sąrašas turėtų būti papildytas ispanų, lenkų ir ukrainiečių kalbomis.
Pokyčiai laukia ir pradinukų. Šiuo metu vedamas pasaulio pažinimas bus padalintas į dvi dalis. Pradinukai turės visuomeninio ugdymo pamoką ir gamtos mokslų pamoką.
Visuomeninį ugdymą sudarys sustiprintos istorijos, geografijos ir ekonomikos dedamosios. Gamtos mokslų dalyje didesnis dėmesys bus skiriamas tiriamajai veiklai.
Kaip vieną iš svarbiausių naujovių NŠA įvardija didesnę laisvę pedagogams. Pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojams atsiras galimybė savo nuožiūra rinktis trečdalį savo mokomo dalyko turinį.
Mokytojai: perkame katę maiše
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos direktoriaus pavaduotoja, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, mokytoja Lilija Bručkienė naujoves, ypač dėl mokytojo laisvės planuoti pamoką, vertina gana gerai.
„Patys pokyčiai, manau, kad yra geri, nes paliekama daug laisvės rinktis mokytojui. Ta laisvė iš esmės yra tai, ko mes jau seniai siekėme: kad būtų galima atsižvelgti į klasės specifiką, į regiono specifiką, į tam tikrus mokinių gebėjimus ir t. t.“, – komentuoja ji.
Anot L. Bručkienės, problemos susijusios ne su atnaujintų programų turiniu (nors ir jis vertinamas įvairiai), o su mokomosios medžiagos trūkumu.
„Visos problemos, manau, prasideda, kad kol kas nėra vadovėlių. Nelabai įsivaizduoju, kaip tam, kad realizuotum visą laisvę, tie vadovėliai galėtų būti. Galbūt reikėtų chrestomatijų, metodinių priemonių ar kažko panašaus. Viso to nėra“, – teigia L. Bručkienė.
Jai pritaria anonime norėjusi likti vienos Kelmės rajono gimnazijos geografijos ir istorijos mokytoja: „Tikrai tam programų įgyvendinimui nėra pasiruošta. <...> Ne todėl, kad mes neišsistudijavę dokumentų, kad neklausėm paskaitų. Kiekvieną savaitę reikėjo vis kažkokią paskaitą išklausyti, mokymus pereiti. Mes tikrai esame įsigilinę į tą programą ir suvokiame, ką reikės daryti, bet yra bėda, kad vis tik trūksta vadovėlių.“
NŠA skelbia, kad vadovėliams įsigyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiais metais skyrė apie 8,5 mln. eurų. Steigėjai, savivaldybės, teigiama, taip pat skiria papildomas lėšas mokykloms. Vis tik padalijus minimą sumą kai kurios mokyklos gauna tiek, kad vieno dalyko vadovėlių užtektų tik vienai klasei.
„Tada noriu klausti, ar mūsų Vyriausybė, Švietimo ministerija neturi gebėjimų suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra mokinių ir kiek reikia lėšų naujiems vadovėliams įsigyti? Tai, manau, įmanoma, padaryti, nes vadovėlių kainos jau buvo žinomos pavasarį“, – komentuoja Kelmės rajono gimnazijos mokytoja.
Ji pabrėžia, kad vadovėlis – viena svarbiausių mokymosi priemonių, skirta ne mokytojui, o mokiniui.
„Taip, mokytojas turi žinių, gebėjimų, jis gali paieškoti informacijos iš kitur, bet mokiniui vadovėlis yra svarbiausia priemonė.
Galim kalbėti apie tai, kad mokiniai irgi yra skirtingo lygio. Vienas tikrai gali pasiruošti ir paieškoti informacijos interneto platybėse ir kokiose knygose. O kai kuriems mokiniams ir vadovėlio medžiaga yra problema. Tai jeigu mokiniams pagrindinės priemonės nepadedame ant stalo rugsėjo 1 d., kaip toliau dirbsime, aš nežinau. Mokytojas bus priverstas ieškoti, kopijuoti. O kas mums mokės už kopijavimą – dažus, popierių? Juk ne visos mokyklos turi tiek lėšų, kad galėtų tūkstančius lapų kopijuoti“, – kalba pašnekovė.
Pedagogų neguodžia ir tai, kad dalis vadovėlių dar tik leidžiami. Vadinasi, mokytojai jų dar nė nematė, bet nuo rugsėjo 1 d. turės dirbti būtent su jais.
„Kol kas yra tik pažadas, kad tie vadovėliai bus tinkami. Leidyklos skuba, bet vadovėlių kol kas nėra. O mokyklos gavo lėšas ir jas turi išnaudoti – dar nematę vadovėlių turi pasirinkti, kuriuos iš jų pirkti. Tai iš esmės perka katę maiše“, – komentuoja L. Bručkienė.
Metodinės medžiagos kiekis taip pat ribotas. Dalis jos pasiekiama lietuvių kalba, tačiau kita dalis – tik angliškai arba kitomis užsienio kalbomis. Tai kelia sunkumų mokytojams, kurie nėra gerai įvaldę anglų ar kitų kalbų.
Dar viena problema – sumažintas finansavimas skaitmeniniam turiniui įsigyti. Kai kuriems atnaujintų programų dalykams būtinos kompiuterinės programos, kurios yra mokamos. Deja, ne visos mokyklos išgalės įsigyti jų licencijas.
„Pavyzdžiui, mes labai norėtume virtualių bibliotekų. Tokias paslaugas teikia privačiai, tačiau tai yra mokama, o lėšos skaitmeniniam turiniui yra sumažintos. Tai paradoksali situacija“, – pabrėžia lietuvių kalbą ir literatūrą dėstanti L. Bručkienė.
Reforma laukia ir vienuoliktokų
Atnaujintos bendrojo ugdymo programos – ne vienintelė naujovė artėjančiais mokslo metais. Kitąmet vienuoliktokai laikys tarpinį pasiekimų patikrinimą.
Dėl to, anot L. Bručkienės, šiuo metu nežinioje ir mokiniai, ir mokytojai, mat šie dar nežino, kaip turėtų atrodyti tarpinių atsiskaitymų užduotys. Tiesa, bent lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams užduotis su pavyzdžiais NŠA pažadėjo pateikti iki rugpjūčio 17 d.
„Bet esmė, kad mes rugsėjo 1 d. startuojame su atnaujintomis programomis. Vienuoliktokai iki patikrinimų mokysis, tarkim, pusę metų, ir mes dar neturime nei užduočių, nei metodinės medžiagos, kaip jas ruošti, – nieko. Rugsėjo 2 d. prasideda pamokos, mes jas turime kažkaip vesti ir negalime pasakyti: „Vaikai, palaukit, mes neturime medžiagos“, – komentuoja L. Bručkienė.
Mokytojos nuomone, su naujovėmis reikėjo palaukti dar metus. Tuomet mokytojai būtų susipažinę su naująja ugdymo medžiaga ir vadovėliais, tad nekiltų tiek streso.
„Jeigu (atnaujintų programų diegimas – red. past.) būtų buvęs po metų ir mes būtume turėję visą pagrindą, būtų gerokai kokybiškiau, mažiau streso, įtampų, nervų ir laiko sąnaudų“, – teigia L. Bručkienė.
„Žinau, kad vyresni mokytojai kalba apie tai, kad paliks ugdymo įstaigas vien todėl, kad jie nenori dirbti ir ruoštis pagal atnaujintas programas“, – priduria ji.
